Kaip ugdyti prosocialines vertybes?

Panevėžio rajono švietimo centre spalio 17 d. vyko projekto „Prosocialinės vertybės“ sklaidos renginiai. Projekto koordinatorė Jurgita Vaitiekūnienė projekto veiklas pristatė Panevėžio rajono ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojams ugdymui. Ji akcentavo prosocialinių vertybių ugdymo svarbą XXI amžiuje. Vėliau Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininkė Laura Šinkūnienė pademonstravo projekto metu CLEMENTONI padovanotų robotukų MIND DESIGNER galimybes.

Tą pačią dieną Švietimo centre vyko kvalifikacijos tobulinimo renginys „Kaip ugdyti prosocialines vertybes“, kurį vedė projekto ekspertė Iglika Angelova (Bulgarija). Renginyje dalyvavo Bulgarijos ir Lietuvos ugdymo įstaigų atstovai. Kai kuriems mokytojams sąvoka „prosocialinės“ buvo neaiški, todėl lektorė renginį ir pradėjo nuo prosocialinio elgesio pavyzdžių analizės. Ji atskleidė ir savo požiūrį į lyderystę: „Lyderis – tai tas žmogus, kuris eina paskui savo grupę, panašiai kaip laivo kapitonas, kuris palieka laivą paskutinis“. Iš pradžių lektorės užduotis klausytojams buvo nelengva atlikti, bet vėliau, išklausę teorinę dalį, visi atkakliai pasinėrė į praktinę veiklą. Bene labiausiai renginio dalyviams patiko bendradarbiavimo bokšto statymas.

Bendradarbiavimo bokšto statymo instrukcija

6 grupėms reikės: 1 pakelio spageti makaronų, 2 dėžučių plastilino.

Kiekviena grupė panaudodama minėtas medžiagas turi pastatyti kuo aukštesnį bokštą. Bokštas turi būti toks tvirtas, kad jis išlaikytų mobilųjį telefoną. Ši užduotis tiks komandos bendradarbiavimui stiprinti.

 

 

 

 

 

 

Projekto ekspertės Renatos Jankevičienės nuotraukos ir informacija

КОНКУРС ЗА PRO SOCIAL VALUES РАБОТИЛНИЦИ

КОНКУРС ЗА PRO SOCIAL VALUES РАБОТИЛНИЦИ – МАКЕДОНИЈА

Здружението ПРИЈАТЕЛИ НА ОБРАЗОВАНИЕТО во рамки на Поектот Pro Social Values (Просоцијално учење или учење со емпатија)  поддржан и  финансиран од Erazmus+ KA2 програмата на Европска Унија, објавува КОНКУРС ЗА Pro Social Values РАБОТИЛНИЦA – имплементација на позитивни општествени норми и вредности  во образованието.

  1. Право на учество на конкурсот имаат едукатори од сите степени на образование.
  2. Активноста  треба да произлезе од сопствената пракса (примери на добра пракса, проектни, игровни активности) и треба да прикажува учење насочено кон подобрување на комуникацијата, развивање  емпатија, меѓусебно помагање и инклузија во училишната образовна практика, зголемување на соработката меѓу децата и младите, како и меѓу родителите, наставниците и пошироката заедница и локална средина.
  3. За учество на конкурсот едукаторите треба да пополнат формулар со податоци за наставникот, профилот на работна позиција, институција во која работи, како и опис на спроведената активност.
  4. Заедно со пријавата, наставникот треба да достави од 5 до 10 фотографии или видео матерјал (во времетраење од 3 – 5 минути) на кои е прикажана соодветната активност.
  5. Пријавите треба да се поднесат најдоцна до 31 јануари  2019 година, исклучиво по е-пошта на адреса на Здружението ПРИЈАТЕЛИ НА ОБРАЗОВАНИЕТО: friendsofeducation2@outlook.com, со назнака: „Учество на конкурс  за Pro Social работилница“. Фотографиите или видео матерјалите за соодветната активност треба да се пратат заедно со формуларот, во прилог (attachment) на истиот е-mail.
  6. Сите пријавени едукатори кои ќе аплицираат на конкурсот, ќе може БЕСПЛАТНО (без уплата на котизација) да присуствуваат на Петатта Меѓународна Еду Конференцијата на наставници и информатичари 2019.
  7. На сите  пријавени едукатори кои ќе аплицираат на конкурсот ќе им се додели сертификат за учество со работилница на меѓународен проект од Erazmus+ KA2 програмата на Европска Унија.

Формата за пријавување е достапна на следниот линк  и не треба да излегува од приложената рамка, односно, не треба да надминува две страни.

Работилниците ќе бидат евалуирани од страна на жири составено од Универзитетски професори и советници од БРО, кои ќе изберат 30 најуспешни работилници, евалуирани според следните критериуми со еднаква важност:

  • Оригиналност
  • Применливост
  • Опис на методолошки пристап

Прирачник за наставниците со примери за работилници за конфликти и стереотипи е достапен на следниот линк.

Прирачник за наставниците со едукативни игри наменети за учење со емпатија е достапен на следниот линк.

FRIENDS OF EDUCATION

 

 

 

 

 

 

 

Bendradarbiavimo erdvės gamtoje

Panevėžio rajono lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ spalio 16 d. vyko konferencija „Mes – gamtos vaikai 2018“. Renginyje dalyvavo ir Bulgarijos ugdymo įstaigų vadovai, šios delegacijos atvykimą į Lietuvą inicijavo projekto „Prosocialinės vertybės“ ekspertė Iglika Angelova. Svečius sužavėjo mažųjų gebėjimas vykdyti konferencijos registraciją, pristatyti pranešimus ir bendradarbiauti grupėse. Kol vaikai kartu su auklėtojomis bandė patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes, svečiai apsilankė lopšelio-darželio teritorijoje sukurtose edukacinėse erdvėse.

Nuostabiame Nevėžio vingyje bei pušų paunksmėje įsikūręs „Smalsutis“ – viena gražiausių Panevėžio rajono ugdymo įstaigų. Gal todėl, kad direktorės Dainos Murauskinės vadovaujamo lopšelio-darželio teritorija puikiai pritaikyta vaikų ugdymui, o grupėms vadovauja labai kūrybiškos ir išradingos auklėtojos, patekti į šį darželį tikrai nelengva.

Svečiai iš Bulgarijos žavėjosi lopšelio darželio teritorijoje įkurtomis vaikų bendradarbiavimui skirtomis erdvėmis, kuriose mažieji KURIA, ILSISI, AUGINA, GALVOJA. Anot projekto „Prosocialinės vertybės“ ekspertės Iglikos Angelovos, lauko erdvės – tai puiki vieta vaikų prosocialinių vertybių ugdymui.

 

Renatos Jankevičienės nuotraukos

Robotukai MIND DESIGNER bendradarbiavimo ugdymui

Panevėžio rajono švietimo centro  direktoriaus pavaduotoja, „Erasmus+“ projekto „Prosocialinės vertybės“ ekspertė Renata Jankevičienė kalbasi su Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininke Laura Šinkūniene.

Mokslo metų pradžioje Švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė įteikė jūsų gimnazijai projekto „Prosocialinės vertybės“ dovanas – MIND DESIGNER robotukus (https://www.youtube.com/watch?v=Y-8buMuMcBE). Kaip juos sekasi integruoti į ugdymo procesą?

Spalio 1 d. gimnazijos bibliotekoje vyko integruota anglų k. ir matematikos pamoka 3 klasės mokiniams „Let‘s count School items!“. Pamoką organizavo anglų k. mokytoja E.Čepulienė ir 3 kl. mokytoja R.Sankaitienė. Pamokoje buvo naudojami išmanieji robotukai MIND DESIGNER. Gavę užduotis trečiokai, bendradarbiaudami grupelėse, turėjo parašyti tinkamą algoritmą iki nurodyto daikto. Visi pritarė, kad smagiausia dalis – programuoti robotukus! O jei ir suklydai, nieko tokio! – kartu klaidas taisyti visada drąsiau, o ir taisymo būdų – galybė!

Žinome, kad bendradarbiaujate su Naujamiesčio lopšeliu-darželiu „Bitutė“. Galbūt planuojate robotukus pristatyti ir darželio mažiesiems?

Spalio 8 d. gimnazijos robotukai MIND DESIGNER jau svečiavosi Naujamiesčio lopšelyje-darželyje „Bitutė“. Priešmokyklinukams vyko anglų kalbos pamokėlė „Fun numbers by MIND DESIGNER“. Reikėjo ne tik kantrai klausytis, ko išmanusis draugas prašo anglų kalba, bet pasitariant bei pagelbstint vienas kitam, surasti tinkamą skaičių kelią.

Ar šią veiklą organizavote viena?

Ne, dirbome kartu su anglų k. mokytoja E.Čepuliene bei auklėtoja V.Magyliene. Tai buvo labai įdomi ir linksma pamoka. Na, o su vaikais sutarėme susitikti Naujamiesčio gimnazijos skaitykloje ir pratęsti pažintį su robotukais.

Kokia prosocialinė vertybė labiausiai ugdoma integruojant MIND DESIGNER robotukus į ugdymo procesą?

Didžiausia vertybė – vaikų bendradarbiavimas, problemų sprendimas kartu.

Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį ir už tai, kad robotukai jau peržengė Naujamiesčio gimnazijos teritoriją ir buvo pristatyti ne tik Naujamiesčio lopšelyje-darželyje „Bitutė“, bet ir Švietimo centre vykusiame mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui pasitarime. Po šio susitikimo robotukais jau susidomėjo Velžio lopšelis- darželis ir Velžio gimnazija, o jūs maloniai sutikote juos pristatyti šioms bendruomenėms. Kartu su projekto koordinatore Jurgita Vaitekūniene džiaugiamės, kad MIND DESIGNER robotukai  paskatino ne tik vaikų, bet ir mokytojų bendradarbiavimą. Tai ir yra tikroji projekto „Prosocialinės vertybės“ pridėtinė vertė.

Lauros Šinkūnienės nuotraukos

La vida es puro teatro

En el Cole Pio del Rio Hortega de Portillo, los alumnos de 4º,5º y 6º se mezclan una vez a la semana en grupos de 12 para realizar diferentes talleres. Uno de ellos es el teatro. Y a través de él se  trabajan Valores Prosociales.

Representan cada semana una performance estática, donde se  cuenta una historia social. En esta ocasión se plantea el problema de que un minusválido  llega a un centro comercial y se encuentra su plaza de aparcamiento ocupada. Otra representación fue la de un caso de bulling por el aspecto del niño…   

El profe les cuenta la historia y ellos deben interpretarla usando los objetos que tienen a su alcance y una vez completada la escena… permanecer estáticos. Otro grupo de alumnos tendrá que adivinar qué era lo que se trataba de expresar.

Una vez adivinado deben sacar una moraleja sobre la historia.De este modo, además de los valores que se trabajan de manera explícita, se está desarrollando la colaboración, el trabajo en grupo, el respeto del turno de palabra, la confianza de unos en otros y la ayuda mútua que les ayuda a superar la vergüenza, el miedo a hablar en público… y todo lo que conlleva hacer una performance!

Entre todos los alumnos han elaborado una lista de valores y aprendizajes  como propuesta para fomentar la empatía y compañerismo.

La actividad ha sido un éxito, puesto que todos han trabajado muy bien en grupo, han aportado y aprendido a respetar las ideas y pensamientos de otros. Además ha sido muy divertido y todos hemos disfrutado un montón.

PYKTIS MAIŠELYJE arba socialinio emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochis“

Maždaug nuo 2009 metų Lietuvoje pradėta intensyviai kalbėti apie socialinį emocinį ugdymą, ugdymo įstaigose imtos diegti įvairios programos. Daugiausiai mokinių yra ugdoma pagal šias programas: „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Paauglystės kryžkelės“ ir „Olweus“. Tačiau išradingi ir kūrybiški mokytojai savo darbe taiko ir įvairių kitų programų elementus. Šį kartą noriu pristatyti Panevėžio rajono Velžio lopšelio-darželio, kuriame, remiantis bandomuoju projektu, jau daugiau nei trejus metus vaikai ugdomi pagal socialinio emocinio intelekto ugdymo programos „Kimochis“ metodiką.

Žvilgsnis į programą „Kimochis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos metodininkės Daivos Ignatavičienės akimis. Žodis „kimochis“ kilęs iš japonų kalbos  ir reiškia jausmą. Ugdymo programa „Kimochis“ skirta emocinio intelekto ir vaiko charakterio ugdymui, pozityvaus elgesio skatinimui bei bendradarbiavimo įgūdžių lavinimui. Kimochiai – skirtingus charakterius turintys žaislai: Vikšrelis, Debesėlis, Katė, Balandė Meilė, Lipšniakojė, visi jie turi „jausmiukus“– mažas pagalvėles, ant kurių vienoje pusėje užrašyti jausmai, o kitoje pusėje nupieštas veidelis, atspindintis tą jausmą. Programos metodinių priemonių komplekte yra ir knygelės apie jausmus. Mylimiausias vaikų žaislas yra debesėlis, nes jis turi du skirtingus veidelius. Jei nuotaika keičiasi, vaikai į kimochių kišenėles gali įdėti kitus „jausmiukus“ (piktą, linksmą, liūdną ar draugišką), jiems labai patinka ieškoti „jausmiukų“. Dirbdama su kimochiais įprastai organizuoju 10–15 min. smagias, įtraukiančias ir inovatyvias veiklas, padedančias įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas. Kadangi jau keletą metų Velžio lošelyje-darželyje įgyvendinu socialinio emocinio intelekto ugdymo programą „Kimochis“, pastebėjau jos vertę: vaikai sėkmingai sprendžia socialines ir emocines problemas, tampa geranoriškais ir kuria tvirtus santykius, priima sprendimus ir sprendžia keblias situacijas. Žinoma, vaikai gyvena realiame pasaulyje, todėl išgyvena ir įvairias emocijas, bet mokomės, kaip jas suvaldyti, pavyzdžiui, pyktį mes uždarome maišelyje!

 

Žvilgsnis svečio akimis. Paskambinusi į Panevėžio rajono Velžio lopšelį-darželį ir paprašiusi suteikti galimybę giliau susipažinti su socialinio emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochis“ ir stebėti veiklą grupėje išgirdau atsakymą, kad atvykti galiu jau tą pačią savaitę (neslėpsiu, jog nustebau). Po poros dienų jau pravėriau naujuosius Velžio lopšelio-darželio teritorijos vartus (ilgai lauktus ir pagaliau sulauktus!). Žingsniuodama link pastato ir žvelgdama į ant grindinio plytelių besišypsančius, grėsmingai įžūlius, linksmus, sutrikusius ar ironiškus geltonus emocijų veidelius supratau, jog emocinis ugdymas šiame darželyje prasideda vos pravėrus vartus.  Tuo metu lopšelyje-darželyje buvo ir kitų svečių, tačiau direktorė Lilija  Miežinienė ir direktorės pavaduotoja Reda Revotė kaip visada pasitiko besišypsodamos. Pravėrus vaikų grupės „Bitutės“ duris ir pasisvečiavus apie pusvalandį pasidarė aišku, kodėl mokytojos iš karto sutiko priimti ir joms nereikėjo ypatingo pasirengimo. Spragsėdama fotoaparatu lyg ir pasislėpiau po žurnalistės kauke, bet iš tiesų atidžiu, daugiau kaip dvidešimties metų darbo su vaikais stažą turinčio žmogaus žvilgsniu stebėjau tai, kas vyksta. O vyko nuostabūs dalykai!!! Mokytoja Daivos Ignatavičienė ir vaikai jautėsi lyg žuvys vandenyje,  jų visiškai netrikdė svetimas žmogus, jie nuoširdžiai kalbėjosi apie savo emocijas, nepasigirdo kikenimo, kai berniukas, kurio tėtis įsidarbino kitame mieste, pasakė „man liūdna, nes tėtis nepasiima iš darželio“, ar tada, kai mergaitė ištarė „esu sunerimusi, nes dėdė išvyko į užsienį“. Nuoširdūs vaikiški draugų apkabinimai ir pagalba tam, kuriam dėl raidos sutrikimų pačiam dar sunkiai sekasi įvardyti savo emocijas, sukūrė ypatingą aurą. Vėliau mylimiausias vaikų kimochis Debesėlis keliavo iš rankų į rankas, ir tai, kaip meiliai prie savęs vaikai glaudė žaisliuką, puikiausiai parodė, kad programa gyva ne lopšelio-darželio dokumentuose, o mažose vaikų širdutėse. Tai tik dalis mano emocijų, kurias išgyvenau Velžio lopšelyje-darželyje, straipsnyje neaprašyta visa socialinio emocinio intelekto ugdymo programos „Kimochis“ įgyvendinimo metodika, tačiau susidomėjusiems ją ateityje puikiai galėtų pristatyti programos įgyvendinimą darželyje pradėjusi, bet šiuo metu savo mažylį auginanti Renata Lukoševičienė, jos veiklą tęsianti Reda Revotė, sumaniai kolektyvui vadovaujanti Lilija Miežinienė, o mokytojos Daivos Ignatavičienės auksinė patirtis, kaip iš programos pasirinkti tai, kas „geriausiai veikia“ tikrai būtų naudinga ne tik ikimokyklinio, bet ir pradinio ugdymo mokytojams.

Tuo pačiu emocijų veidelių keliu išeidama iš teritorijos prisiminiau ir kitus vizitus į šį darželį, atmintyje iškilo ir buvusios ilgametės darželio direktorės Palmos Butkuvienės šypsena. Užverdama darželio vartus pagalvojau: „Ugdymo įstaigos darbuotojai, kurie be specialių pasirengimų į realias veiklas sutinka priimti svečius, ir parodo aukštą savo emocinį intelektą (EI)“. Matyt, tai viso kolektyvo ne vienerių metų darbo rezultatas.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja

Daugiau apie socialinį emocinį ugdymą:

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Socialinis-emocinis-ugdymas.-Kas-tai-Kuo-gali-mums-pad%C4%97ti-2009-gruodis.pdf

Apie emocinį intelektą skaitykite Daniel Goleman knygoje „Emocinis intelektas. Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ

Anotation in English

This article is about the social emocional program “Kimochis” ir Panevezys district Velzys kindergarten. The “Kimochis” elementary program is a universal, school-based, social emotional Learning (SEL) curriculum designed to give children the knowledge, skills and attitudes they need to recognize and manage their emotions, demonstrate caring and concern for others, establish positive relationships, make responsible decisions, and handle challenging situations constructively.

More about program: http://www.kimochis.com/learn/elementary-program

More about Emotional and Social Intelligence:

Video “Crucial Competence: Emotional and Social Intelligence in Leadership” https://www.youtube.com/watch?time_continue=71&v=GQhbFkB-oLc

Books. Daniel Goleman “Emotional Intelligence” Daniel Goleman (1995, Bantam Books), The New York Times Best Seller; “Working with Emotional Intelligence” (1998, Bantam Books); Goleman’s most recent best-seller is Focus: The Hidden Driver of Excellence (Harper, 2013).

More about Daniel Goleman http://www.danielgoleman.info

 

 

 

Empatia a scuola per una “buona crescita”

L’empatia dell’insegnante ha un ruolo fondamentale per lo sviluppo di questa capacità nei suoi alunni: in quanto disposizione emotiva volta alla comprensione partecipe dell’altro, essa è contagiosa quanto le emozioni.

Nell’articolo qui riportato il professor Giovanni Campana parla delle fasi dello sviluppo dell’empatia non solo nel rapporto madre-bambino, ma a tutti i livelli di interazione scolastica e di quanto sia importante sviluppare un clima empatico per la crescita dei nostri alunni.

Empatia a scuola e in famiglia: una marcia in più per una “buona crescita”

Empatia a scuola e in famiglia: una marcia in più per una “buona crescita”

Che ruolo gioca l’empatia a scuola? E che cos’è la capacità empatica? Si può migliorare? Alcune risposte alle domande più diffuse.

Source: blog.edises.it/empatia-a-scuola-ed-educazione-emotiva-7127

Kaip atpažinti emocijas?

  

Panevėžio rajono švietimo centras įgyvendinamas „Erasmus+“ projektus „Prosocialinės vertybės“ („Prosocial values“) ir „MOV-UP“ (http://movup-project.eu), skatina ugdymo įstaigas daugiau dėmesio skirti emociniam ir vertybiniam ugdymui.

Ypač svarbu išmokti atpažinti emocijas, vėliau išmokti jas apibūdinti, o pats sudėtingiausias etapas, ne visada įveikiamas net suaugusiems žmonėms, – valdyti emocijas bet pajusti empatiją. Pasiremdamas Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ patirtimi ugdymo procese panaudoti emocijų lėles Švietimo centras pristatė šias lėles klasių vadovų metodiniame būrelyje. Džiugina tai, kad jau tą pačią dieną emocijų lėlės iš Švietimo centro iškeliavo į Velžio gimnaziją. Velžio gimnazijos mokytoja Jolanta Andriuškevičienė kūrybiškai panaudojo emocijų lėles pradiniame ugdyme, o Asta Klydžienė istorijos ir pilietinio ugdymo pamokose. Emocijų lėlės tinka ir mokinio emocinei būsenai įvardyti, ir skaitomos knygos personažų savijautai atskleisti, ir kuriamos istorijos nuotaikai iliustruoti. Kiekvienas mokytojas tikrai ras daugybę galimybių, kaip ne tik suteikti pamokoms vaizdingumo, bet ir ugdyti mokinių emocinį intelektą. Susidomėjusius emocijų lėlėmis kviečiame apsilankyti VŠĮ „Psichologinio konsultavimo grupės“ tinklalapyje http://pkg.lt/priemone.

Na o tiems, kam neįdomu žaisti su lėlėmis, siūlome dar du emocijų kūrimo receptus.

Receptas informacinių technologijų gerbėjams. Išbandykite Ugdymo plėtotės centro įgyvendinto projekto  metu sukurtą žaidimą „Emocijos ir bendravimas“ http://sauga-sveikata5-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/emocijos_ir_bendravimas/,scenario.16,position.0.

Receptas gamtos gerbėjams. Jums reikės: 30 minučių pasivaikščiojimui lauke; gerų draugų būrio; mažo krepšelio gamtos gėrybėms (spalvingiems medžių lapams, uogoms, gilėms, kaštonams ir kt.). Iš šalnos įvairiomis spalvomis nuspalvintų lapų ir kitų gamtos gėrybių susikurkite savo emocijų veidelį. Tikimės, kad pasivaikščiojimas su draugais įkvėps jus sukurti džiaugsmingus veidelius, tačiau būtinai pažiūrėkite ir į draugo sukurtą veidelį, pasistenkite suprasti, kokias emocijas išgyvena jis, juk empatija – tiesiausias kelias į draugystę.

 

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja

Greetings daily!

The promotion of ProSocial Values in our community starts from the earliest years. At  this school, 3 years old children start everyday with this lovely, simple and meaningful activity: Each day, there is one children named as the one who will welcome, one by one, all his/her classmates, they say “good morning”, shake hands and gives a couple of kisses or a hug, or both, kisses and hugs, if they feel like. This activity allows children to dedicate quality time to each other for greeting and wishing good day.

 Greeting and wishing a good day, look to each other, talk with affection and with respect… is one of the best ways to practice daily and from the earliest ages Values we want to achieve.

School Intervention and Prosocial Behaviour

Introduction
Prosocial behaviour denotes a constellation of voluntary acts intended to benefit or improve the welfare of others.1 These acts include helping, sharing, comforting, cooperating, volunteering, and protecting someone from harm or bullying. These are key behaviours not only for compassionate society but also for classrooms. In view of the accumulated evidence suggesting that young children’s prosocial behaviour makes important contributions to their long-term school adjustment, academic success, and social and psychological wellbeing,2-4 prosocial development is highly relevant for early education and intervention.
Subject
Work to promote prosocial behaviours in schools can now be found throughout the world. Efforts to make social-emotional learning an integral part of early education are more grounded in policy and practice than ever before. This new positive direction for education has vital implications for improving the lives of students and the whole ethos of schools. Prosocial behaviour is linked to greater empathy, self-confidence, and antisocial impulse regulation, higher grades, and more supportive relationships.2,5-7 In order to ensure that prosocial education efforts meet their potential, schools need evidence-based directions for selecting and implementing practices and programs that have a demonstrated track record of effectiveness.
Problems
There are conceptual, research, and practice-related problems to overcome in order to promote young students’ prosocial behaviours most effectively. Efforts to promote social and emotional development are often inappropriately assumed and interpreted to include prosocial behaviours, which may or may not be the case. For example, social skills are not synonymous with prosocial behaviour, unless the social skills that are targeted specifically include constructs that reflect acts intended to benefit others. The lack of care in defining and measuring specific prosocial behaviours has led researchers to conclude that the same school-based learning mechanisms that support other domains of social-emotional development will also directly promote the development of prosocial behaviour. Research has yet to establish what types of interventions are most successful in developing various prosocial behaviours. There are some promising models to follow,8,9 but it is fair to say that to date there is not yet enough evidence to suggest that any one educational program has a proven track record for promoting children’s decidedly prosocial behaviours. As a case in point, the largest U.S. randomized control evaluation of several evidence-based schoolwide social and character development programs provided little support for their overall effectiveness in improving the prosocial behaviour outcomes of students followed from third through fifth grades.10 Finally, there is a need to translate what is learned from research into a set of practical guidelines and specific practices for teachers. It does little good to tell teachers that prosocial behaviours can be enhanced without informing them how to translate this knowledge into teachable moments
and planned learning opportunities. Early childhood educators lack guidance and instruction for how to support children’s prosocial behaviour; rarely are they observed reinforcing or encouraging prosocial behaviours of their students.11,12 In fact, educators report both limited knowledge and professional learning opportunities as barriers for supporting social-emotional learning in their classrooms.13
Research Context
The vast majority of research in this field has occurred in the United Stated and Western Europe although educational systems throughout the world provide a cultural context for promoting prosocial behaviours. With the past decade’s spotlight on the value of investments in prosocial development for early childhood, various types of interventions have been evaluated.14-16 Typically, interventions involve training teachers to follow a program that is designed to either develop specific prosocial behaviours or psychological processes that presumably underlie prosocial behaviour (e.g., empathy). The dosage and duration of interventions range widely. Some interventions target school culture, but schoolwide efforts generally are reserved for elementary and middle school-age students. Some partnerships with families have been developed but these rarely include an explicit focus on developing prosocial behaviours. Generally, evaluations of programs do not cover more than a school year and restrict their attention to the school context.
Key Research Questions
Several vital questions emerge from recent research on school-based intervention targeting young children’s prosocial development:
o What are the more effective school curricula, teaching practices, and intervention dissemination methods that explicitly promote the development of prosocial behaviour in young learners of different ages, developmental stages, and cultural contexts?
o Are there differences in intervention effects across diverse populations (e.g., race/ethnicity, socioeconomic status, early-onset antisocial behaviour) and school settings?
o How can educators be trained, prepared, and supported to deliver evidence-informed practice effectively and to infuse prosocial instruction consistently into their regular academic curricula?
o How can school partnerships and collaborations with families and communities strengthen early intervention efforts?
o To what extent do early prosocial education efforts help set children on positive developmental trajectories toward academic success, adaptive behavioural regulation, positive interpersonal relationships, and responsible citizenship?
Recent Research Results
A rich history of research suggests tentative but useful starting points for supporting prosocial behaviour in schools. Promising interventions tend to emphasize a) caring relationships with adults and peers, b) adults modeling and reinforcing prosocial characteristics, c) training in empathy and perspective-taking, and d) active learning approaches such as cooperative learning.9,10,17-26 Important insights about features of more effective interventions can also be extrapolated from recent meta-analyses. The general picture from meta-analyses of educational or psychosocial interventions for school-age children is that overall mean effect size estimates range from .15 to .39 for positive social behaviours,27 suggesting that some school-based interventions can contribute to important gains in prosocial development. The
evidence base suggests that more effective social-emotional learning interventions meet S.A.F.E. criteria, or, in other words, interventions offer sequential activities to enhance step-by-step learning, use active forms of learning, provide focused time and attention on skill development, and establish explicit learning goals. In addition, the research suggests that schools do not need to introduce major reforms to be successful in the sense that a well-prepared and supported teaching staff can be successful in promoting students’ prosocial behaviour.27,28
Research Gaps
Research needs to address what school-based practices and programs are most effective, for whom, and under what circumstances. Meta-analyses of the growing body of relevant treatment-control group intervention studies would do much more to clarify these issues than a reliance on findings from individual studies. Some research has suggested that perceived similarity to others lays the groundwork for prosociability.29,30 These findings, in turn, suggest the potential value of developing and identifying interventions that enhance students’ prosocial behaviours toward peers of different cultural and demographic backgrounds; this research area that has real implications for intergroup relations in increasingly multicultural societies remains largely uncharted territory. Finally, further research is needed to support solid conclusions about how to inspire and train educators and administrators to integrate routine prosocializing practices into their curricula.
Conclusions
Early education is in a strong position to develop and foster in young children the skills and motivation to be kind, caring, and compassionate in interactions, relationships, schools, homes, and communities. In order for prosocial education to meet its potential, it is important to recognize and overcome research-practice gaps and barriers to school implementation. Moving forward, an integrated approach that infuses both promising practices and programs into the daily fabric of classrooms and schools may be indispensable for prosocial education to be fully realized.31Empirically identifying and introducing daily routines to foster prosocial behaviour within the regular school curriculum may circumvent some stumbling blocks of manual-based programs. Research suggests that educators are more likely to implement specific, simple, and adaptable interventions; school reforms that deliver a relative cost advantage and are achievable with existing structures are important at the policy level.32 However, manual-based programs can also play important roles in prosocial education: they help unprepared teachers deliver focused intervention. It is therefore critical that intentional efforts are made to ensure that a school-based program demonstrates credible evidence of repeated effectiveness before becoming established in schools. As a final point, interventions are not one-size-fits-all. That culture is central to education signals that a transplant of interventions to different countries and sociocultural contexts without cultural tailoring may have limited success.
Implications for Parents, Services and Policy
Prosocial education needs to start early at home and continue in preschool to frame positive behavioural expectations and to provide young learners with extended opportunities to learn the foundational skills of cooperation and helping so important for social and academic competence. This underscores the importance of developing strong school-family partnerships. The accumulated research indicates that schools and families may help children’s prosocial development thrive by implementing teaching approaches and practices
that emphasize caring relationships with adults and peers, active learning, prosocial models, positive reinforcement for prosocial behaviour, and empathy and perspective-taking training.9,10,17-26 Successful interventions also tend to be sequenced, focused, and explicit in learning goals.27 It is critical not to lose sight of the fact that all learning occurs in context and prosocial behaviours are enriched by a combination of school, home and community environments that nurture and reinforce children’s capacities to constructively care for and help their fellow human beings.
References
1. Eisenberg N, Mussen P. The roots of prosocial behavior in children. Cambridge: Cambridge University Press; 1989.
2. Caprara GV, Barbaranelli C, Pastorelli C, Bandura A, Zimbardo PG. (2000). Prosocial foundations of children’s academic achievement. Psychological Science. 2000;11(4): 302–306.
3. Eisenberg N, Guthrie IK, Murphy BC, Shepard SA, Cumberland A, Carlo G. Consistency and development of prosocial dispositions: A longitudinal study. Child Development. 1999;70(6):1360-1372.
4. Jones DE, Greenberg M, Crowley M. Early Social-Emotional Functioning and Public Health: The Relationship Between Kindergarten Social Competence and Future Wellness. American Journal of Public Health. 2015;105(11):2283-2290. doi: 10.2105/AJPH.2015.302630
5. Eisenberg N, Spinrad TL, Knafo-Noam A. Prosocial Development. In: Lamb ME, Garcia C, coll. (vol. eds.), Lerner RM (series ed.). Handbook of Child Psychology: Vol. 3. Social, Emotional, and Personality Development, 7th ed. New York: Wiley; 2015:610-656.
6. Larrieu J, Mussen P. Some personality and motivational correlates of children’s prosocial behavior. Journal of Genetic Psychology 1986;147:529–542.
7. Markiewicz D, Doyle AB, Brendgen M. The quality of adolescents’ friendships: Associations with mothers’ interpersonal relationships, attachments to parents and friends, and prosocial behaviors. Journal of Adolescence. 2011;24:429-445.
8. Institute of Education Sciences. What Works Clearinghouse Intervention Report on Caring School Community. Institute of Education Sciences, U.S. Department of Education. 2007.
9. Chambers B. Cooperative learning in kindergarten: Can it enhance perspective-taking ability and prosocial behavior. International Journal of Early Childhood. 1993;25:31-36.
10. Social and Character Development Research Consortium. Efficacy of Schoolwide Programs to Promote Social and Character Development and Reduce Problem Behavior in Elementary School Children. Washington, DC: National Center for Education Research, Institute of Education Sciences, U.S. Department of Education. 2010.
11. Caplan MZ, Hay DF. Preschoolers’ responses to peers’ distress and beliefs about bystander intervention.Journal of Child Psychology and Psychiatry. 1989;30:231-242.
12. Eisenberg N, Cameron E, Tryon K, Dodez R. Socialization of prosocial behavior in the preschool classroom.Developmental Psychology. 1981;17:773-782.
13. Bridgeland J, Bruce M, Hariharan A. The missing piece: A national survey on how social and emotional learning can empower children and transform schools. Washington, D.C.: Civic Enterprises; 2013.
14. Ornaghi V, Grazzani I, Cherubin E, Conte E, Piralli F. ‘Let’s talk about emotions!’: The effect of conversational training on preschoolers’ emotion comprehension and prosocial orientation. Social Development. 2015;24:166-183.
15. Ostrov JM, Massetti GM, Stauffacher K, Godleski SA, Hart KC, Karch KM, Mullins AD, Ries EE. An intervention for relational and physical aggression in early childhood: A preliminary study. Early Childhood Research Quarterly. 2009;24:15-28.
16. Ramaswamy V, Bergin C. Do reinforcement and induction increase prosocial behavior? Results of a teacher-based intervention in preschools. Journal of Research in Childhood Education. 2009;23:527- 538.
17. Caprara GV, Kanacri BPL, Gerbino M, Zuffiano A, Alessandri G, Vecchio G, Caprara E, Pastorelli C, Bridgall B. Positive effects of promoting prosocial behavior in early adolescence: Evidence from a school-based intervention. International Journal of Behavioral Development. 2014;38:386-396.
18. Gillies RM. Maintenance of cooperative and helping behaviors in reconstituted groups. The Journal of Educational Research. 1999;92:357-363.
19. Honig AS, Pollack B. Effects of a brief intervention program to promote prosocial behaviors in young children. Early Education and Development. 1990;1:438-444.
20. Kärnä A, Voeten M, Little TD, Poskiparta E, Kaljonen A, Salmivalli C. A large-scale evaluation of the KiVa antibullying program: Grades 4-6. Child Development. 2011;82:311-330.
21. Feshbach ND, Feshbach S. Empathy training and the regulation of aggression: Potentialities and limitations. Academic Psychology Bulletin. 1982;4:399-413.
22. Frey KS, Nolen SB, Edstrom LVS, Hirschstein MK. Effects of a school-based social-emotional competence program: Linking children’s goals, attributions, and behavior. Applied Developmental Psychology. 2005;26:171-200.
23. Mares ML, Woodard E. Positive effects of television on children’s social interactions: A meta-analysis.Media Psychology. 2005;7:301–322.
24. Schonert-Reichl KA, Oberle E, Lawlor MS, Abbott D, Thomson K, Oberlander TF, Diamond A. Enhancing cognitive and social-emotional development through a simple-to-administer mindfulness-based school program for elementary school children: A randomized controlled trial. Developmental Psychology. 2015;51:52-66.
25. Staub E. The use of role playing and induction in children’s learning of helping and sharing behavior. Child
Development. 1971;42:805-816.
26. Yarrow M, Scott P, Waxler C. Learning concern for others. Developmental Psychology. 1973;8:240-260.
27. Durlak JA, Weissberg RP, Dymnicki AB, Taylor RD, Schellinger K. The impact of enhancing students’ social and
emotional learning: A meta-analysis of school- based universal interventions. Child Development. 2011;82:474-501.
28. Sklad M, Diekstra R, Ritter MD, Ben J, Gravesteijn C. Effectiveness of school‐ based universal social, emotional, and
behavioral programs: Do they enhance students’ development in the area of skill, behavior, and
adjustment? Psychology in the Schools. 2012;49:892- 909.
29. Balliet D, Wu J, De Dreu CK. Ingroup Favoritism in Cooperation: A Meta-Analysis. Psychological Bulletin.
2014;140:1556-81.
30. Dovidio JF, Gaertner SL, Validzic A, Matoka A, Johnson B, Frazier S. Extending the benefits of recategorization:
Evaluations, self-disclosure, and helping. Journal of Experimental Social Psychology. 1997;33:401-420.
31. Jones SM, Bouffard SM. Social and emotional learning in schools: From programs to strategies. Social Policy Report.
2012;26:1-22.
32. Lewig K, Arney F, Scott D. Closing the research-policy and research-practice gaps: Ideas for child and family
services. Family Matters. 2006;74:12-19.
How to cite this article:
Spivak AL, Durlak JA. School Intervention and Prosocial Behaviour. In: Tremblay RE, Boivin M, Peters RDeV, eds. Knafo-Noam A,
topic ed. Encyclopedia on Early Childhood Development [online]. http://www.child-encyclopedia.com/prosocial-behaviour/accordingexperts/
school-intervention-and-prosocial-behaviour. Published February 2016. Accessed September 24, 2018.
Kaynak: http://www.child-encyclopedia.com/prosocial-behaviour/according-experts/schoolintervention-
and-prosocial-behaviour

Değerler Eğitimi için 100 Öneri

Ülkemizde son bir kaç yıldır gündeme gelen “değerler eğitimi” ve önemi üzerine sıkça konuşur olduk. Okulda mı verilmeli? Aile içinde mi çözülmeli ? tartışmaları bir yana, Amerika Boston Üniversitesi’de öğretmen ve idarecinin fikirlerinden yararlanilmis ve 100 maddelik bir tavsiye listesi hazirlanmis. Hazırlanan listeyi kültürümüze uyarlayan eğitim Danışmanı Çağdaş Yenal’ın dikkat çekici ve bir o kadar da, değerler eğitimi nasıl verilmeli konusunda önerilerde bulunduğu yazısını aynen paylaşıyoruz.

Bu listenin hayata geçirilebilmesi için okul idaresi farkli birimlere veya öğretmenlere kendisiyle ilgili maddelerin neler olduğunu ve onlari nasil uygulayacagini belirleme görevi verebilir. Meselâ, sporla ilgili olan maddeler spor birimi veya ögretmenine; benzer sekilde tarih, edebiyat, resim, gezi ile ilgili olanlar da alâkali birimlere görev olarak verilebilir. Böylece, bu listede yer alan veya akla gelebilecek baska hususlar bir bütünlük içinde ögrenciye sunulursa, ahlâk ve karakter gelisiminde olumlu sonuçlar alinir.

Bir insana verilen deger, onun ahlâk ve karekteriyle baglantilidir. Okul idarecileri ögrencileri hayata hazirlarken, bu yönde gelistirmenin yollarini arar dururlar. Bu gâyeyle bazi üniversitelerde, ahlâk ve karekter gelisim merkezleri bile kurulmustur.

Amerika Boston Üniversitesi’ndeki böyle bir merkezin, ögrencilerin ahlâk ve karakter gelisimiyle ilgili olarak yaptigi bir çalismada, çok sayida ögretmen ve idarecinin fikirlerinden yararlanilmis ve 100 maddelik bir tavsiye listesi hazirlamistir. Her kültürden ögrencinin yararlanabilecegi bu listedeki bazi maddeler kültürümüze adapte edilerek degistirilmistir. Bunlari okuyunca, bazilarini zaten uygulamakta oldugumuzu görecek, digerlerine karsi içinizde bir sevk uyanacaktir. Simdi bu listeyi bastan sona iyice inceleyelim.

  • Kahramanlik ve fedakârliklariyla meşhur olmuş kişilerin fotoğraflarini koridor ve odalara asin.
  • Ögrenciler için ahlâk ve karakter gelisimi konusunda bir rehberlik proğrami baslatin.
  • Topluma hizmet maksadiyla belli misyonlar tasiyan gruplar olusturun.
  • Bir çocugun digerleri tarafindan samar oglani yapilmasina mani olun.
  • Akademik, spor veya sanat yetenekleri disindaki kabiliyetleri kesfetmek üzere programlar gelistirin.
  • Ögrencilerin davranislarini ve topluma katkilarini ciddi bir sekilde ölçüp degerlendirin.
  • Ögrenci ve onlara rehberlik yapanlarin hemfikir olduklari kurallar tespit edin.
  • Velileri davet edip onlarin gelismeleri inceleyip katkida bulunmalarina firsat taniyin.
  • Misyonunuzu tanimlayan güzel bir söz seçip ögrencilerinizle paylasin.
  • Her ay bir fazilet tespit edip bunun üzerinde çalisin.
  • Kendinize örnek aldiginiz bir sahsiyeti ögrencilerinize tanitin.
  • Tarihteki olaylari gündeme getirip bu olaylarda nasil davranilmasi gerektigini tartisin.
  • Ögrencilerdeki iyilik sifatinin, en az onlarin akademik basarilari kadar önemli oldugunu görmelerine yardimci olun.
  • Ahlâkla ilgili meseleleri ele alin, yani gerçekleri ele alin, delil toplayin, sonuçlari tahmin edin ve karar verin.
  • Ögrencilerin topluma hizmet etmeleri için belli bir yapi dahilinde onlara firsatlar olusturun.
  • Örnek olun. Meselâ ortalikta gördügünüz bir kâgit parçasini alin. Sizden sonra ders vereceklere bir saygi eseri olarak tahtayi temiz birakin.
  • Kurumunuzda, ne türlü olursa olsun, nezaketsizlige firsat vermeyin.
  • Kaba ve küfürlü konusmalara izin vermeyin.
  • Ögrencilerin kötü davranislarini notlar, çagrilar ve ziyaretlerle velilere duyurun.
  • Çocuklarinin güzel vasiflarini takdir etmek üzere velilerle irtibat kurun.
  • Ögrencilerin okulda çok çalismalarinin ahlâkî bir sorumluluk oldugu fikrini açikça belirtin.
  • Meslektaslarinizla konuşurken nazik olun.
  • Yasadiginiz yerdeki fedakâr ve önemli sahsiyetleri derslerde tanitin.
  • Ödevlerin yapilmasi ve sinav sonuçlariyla ilgili mükâfat sistemi kurun.
  • Bir bagis fonu olusturun. Ögrencilerin bagislari istedikleri yere yapmalarina firsat taniyin.
  • Ailelerin ahlâkî otoritelerini destekleyin. Ögrencilerin ahlâkî problemlerini ebeveynleri ile çözmelerini saglayin. Bu konuda ögrencilerle konusarak niçin zora düstüklerini analiz edin.
  • Duvarlara güzel karakteri tesvik eden sözler asin.
  • Özellikle ögrencilerin o anki durumlariyla ilgili ahlâkî ihtilaflara dair yasanmis olaylardan örnekler verin.
  • Kahraman sahsiyetleri dogum günlerinde anin ve ne tür faziletlere sahip olduklarini anlatin.
  • Çocuklarin önem verdikleri vecizeleri yazip duvarlara asmalarina izin verin.
  • Ahlâkî konularda makaleler getiren ögrencileri ödüllendirin ve bu yazilari analiz edin.
  • Kurumunuzdaki karakter meselelerini -güzel huylar vs- düzenli olarak müzakere edin.
  • Çocuklarin beklentilerini netlestirin ve onlarin bu beklentilere göre sorumluluk almalarini saglayin.
  • Ögrencilerle ilgilenirken tutarli olun ve duygusal davranarak dogruluk ve dürüstlügünüze halel getirmeyin.
  • Hatalarinizi kabul edin ve bunlari düzeltmenin yollarini arastirin. Ögrencileri de buna tesvik edin.
  • Hergün birkaç dakikalik ibretli bir hikâyeyi seslice okuyarak güne baslayin. Hikâyelerin kisa, ama ders verici olmasina dikkat edin.
  • Kurumunuzdaki ilkeler ve politikalari belirlerken bunlarin muhtemel tesirlerini ve ögrencilere ne tür mesajlar verdiklerini anlamaya çalisin.
  • Bir politika, faaliyet veya kararin sebeplerini açiklayin. Ögrencilerin sadece “nasil”i degil, “niçin”i de anlamalari için onlara yardimci olun.
  • Iyi bir ögrenci olmanin ahlâkî ve karakterle ilgili unsurlarini ögrencilerin tartismasi için ortamlar hazirlayin.
  • Ögrencilere rekabet kavramini ögretin ve bunun ne zaman faydali, ne zaman zararli oldugunu anlatin.
  • Ögrencilere niçin ögretmenlik / belletmenlik yaptiginizi açiklayin. Ögretmenlik / belletmenlik yapmanin sorumlulugu ve öneminden ne anladiginizi açiklayin.
  • Topluma yaptiginiz hizmetlerden ögrencilere bahsedin. Hangi gönüllü kuruluslarda neler yapabileceklerini anlatin.
  • Ögrencilere medyayi elestirel bir yaklasimla analiz etmeyi ögretin. Medyadaki mesajlar ne tür bir karakteri tesvik etmektedir?
  • Mezun olup yüksek okula gitmis, is hayatina atilmis eski ögrencilerinizi davet edip tecrübelerini aktarmalarini saglayin. Güzel aliskanliklarin onlara islerinde nasil yardimci oldugunu sorun.
  • Muhitinizdeki yetiskinleri davet ederek onlarin karakter egitimleri ve tecrübeleri konularini gündeme getirin.
  • Ögrencilerin empati gelistirmelerine yardimci olun. Onlara su tür sorular sorun: “Kimse seninle oynamak istemezse kendini nasil hissedersin?”, “Birisi senin isminle alay ederse neler hissedersin?”…vb gibi.
  • Kurumunuzda ihtilaflar dogdugunda ögrencilere saygi, açik görüslülük, mahremiyet ve nezaketin önemini ögretin. Giybet, dedikodu ve tahkire firsat vermeyin.
  • Kibarlik üzerinde durun. Ögrencilere, diger ögrencileri ve yetiskinleri dikkatli bir sekilde nasil dinlemeleri gerektigini ögretin.
  • Basarili sahislarin biyografilerini birlikte okuyup müzakere edin. Daha büyük çocuklarin farkindalik yetenegini gelistirin. Bireylerin hatalari olabilecegini, ancak takdire sayan sifatlar da tasiyabileceklerini fark ettirin.
  • Büyük ögrencilerin küçüklere yardimci olmalarini saglayan ortamlar olusturun.
  • Ilk günden itibaren çok çalismanin ve hedefe ulasmak için belli standartlara riayet etmenin öneminden bahsedin.
  • Liseye devam eden ögrencilerin toplumda daha aktif olmalari için, gönüllü faaliyetler yapan kurumlarin yönetim kurulu toplantilarina katilarak katkida bulunmalarini saglayin.
  • Katmadegeri yüksek, kaliteli eserler veren ve ülkenin sosyal enerjisini artirici örnek çalismalar yapan sahsiyetlerin hayatlarini, aliskanliklarini ve temel prensiplerini arastirma konusu olarak ögrencilere verin.
  • Diger ülkelerde karakter egitimiyle ilgili çalismalari takip edin ve tecrübelerden yararlanin.
  • Ögrencilere tesekkür mesajlari yazmayi ögretin. Ögrenciler için degerli çalismalar yapanlara teşekkür mektuplari yazdirin.
  • Öğrencilerin çalismalarini değerlendirirken onlara yeteri kadar geri besleme (feedback) verin. Gelişmeleri ve basarilari konusunda onlarla samimâne ve teşvik edici bir iletişim kurun.
  • Büyük öğrencilerin, ebeveynler için yemekli bir program hazirlamasini saglayin. Yemek yapmalarini, dekorlar kullanmalarini, hizmet etmelerini ve temizlik yapmalarini temin edin.
  • Öğrencilerin kurum için bir hizmet yapmalarini (ufak tamiratlar, tanitim vs.) saglayin.
  • Düzenli bir sekilde birlikte bina temizliği yapin.
  • Diger din ve kültürleri tahkir etmeyin ve baskalarina karsi âdil davranmanin önemini vurgulayin.
  • Hor görülen öğrencilere destek olun ve bu anlari bir egitim firsati olarak görün.
  • Canlilara karsi sefkatli olma düsüncesini asilayin.
  • Ürünlerin tekrar kullanimiyla ilgili (recycle) kampanyalar baslatin. Iktisatli olma ve israftan kaçinmanin önemini anlatin.
  • Ülke çapinda güzel ahlâki destekleyen programlardan ögrencilerinizi haberdâr edin.
  • Ögrencilerin ebeveynlerinin de destegiyle; muhitlerinde ufak temizlik isleri, agaç dikme, ufak tamiratlar gibi çalismalarla çevrelerine hizmet etmelerini saglayin.
  • Kurumunuza ait bir sarkiniz olsun ve yeni gelenlere bunun sözlerini ve manasini ögretin.
  • Eger böyle bir sarkiniz yoksa ögrenciler arasinda bir yarisma düzenleyerek bir tane yazmalarini temin edin. Ne tür fikirlerin sarkida yer almasi gerektigi konusunda görüs alisverisinde bulunun.
  • Kurumunuzda belli kaidelerin önemini vurgulayin ve bu kaidelerin kurumun kimligi açisindan önemini ifade edin.
  • Ögrencileri çevredeki yasli veya yardima muhtaç insanlarla ilgilenmeye tesvik edin.
  • Ögrencilerinize baska sehir veya ülkelerden mektup arkadaslari bulun ve onlarin yazismalardan ögrendikleri bilgileri paylasin. O yerlerde hayatin nasil oldugu konusunu gündeme getirin.
  • Karakter egitimi için müfredati kullanin. Meselâ dille ilgili çalismalarda karakter analizleri yaptirin. Baskasinin gözleriyle dünyaya bakmanin nasil bir sey olabileceğini sorun.
  • Sefkatli bir sekilde yapici elestirilerde bulunun ve ögrencilerin de bunu aliskanlik haline getirmelerini saglayin.
  • Spor müsabakalarinda, oyunlarda ve günlük iliskilerde centilmenligin önemini vurgulayin.
  • Okulun politikasini belirlerken ögrencilerin de katkida bulunmasini temin edin. Onlara farkli politikalarin karsilastirilmasiyla ilgili ödevler verin.
  • İnsani düsünmeye, tartismaya ve yazmaya sevk eden alintilar toplayin.
  • Ögretmen ve idarecilerin kullanabilecekleri, karakter egitimiyle ilgili bir literatür listesi hazirlayin.
  • Kurumunuzu tanimlayan veciz bir söz bulun.
  • Üstün karakterli ögrencilere ait kayitlari arsivleyin.
  • Akademik ve sosyal problemleri çözüp özgüven kazanmalari için firsatlar taniyin.
  • Kurumunuzdaki ahlâkî atmosferi idarî toplantilarinizda gündeme getirin ve hedeflerinizi belirleyin.
  • Kurumunuza ait bir prensipler listesi hazirlayin ve bütün faaliyet ve politikalarinizda bu listeye atiflarda bulunun. Kurumdaki herkese bu listeyi nesredin ve dikkat çekici bir sekilde binada teshir edin.
  • Bir e-mail listesi veya bülten tahtasi hazirlayip idareci ve ögretmenlerin karakter egitimiyle ilgili fikir alisverisi yapmalarini saglayin.
  • Haber bülteniniz araciligiyla, ögrencilerinizin dikkat çekici davranislarindan velileri haberdâr edin.
  • Kurumunuzun tarihî ve basarilarina ait belgeler ve fotograflardan olusan bir sergi hazirlayip ziyaretçilere bunu gösterin.
  • Kurumda basit gibi görünen isleri yapan isçilerin ve gönüllülerin çalisma ve basarilarini toplu bir sekilde takdir edin.
  • Ögrencileri tesvik edecek ve onlara disiplin kazandiracak miktarda ödevler vermeyi ihmal etmeyin.
  • Çocuklara bir and söyletin ve bu metni velilere ulastirin.
  • Giyimle ilgili standartlar belirleyip bunlarin egitimle olan ilgisini açiklayin.
  • Ögrencilerin kendi aralarinda kaynasmasini saglayan faaliyetler düzenleyin.
  • Ögrenci ve velilerin seminer, gezi gibi ortak bir projede görev almalarini saglayin.
  • Binanin genel görünüsü konusunda dikkatli olun. Genel düzen ve tertiple ilgili herkesin katkida bulunmasina çalisin.
  • Çevredeki itibarli isadamlarinin, girisimcilik konusunda ögrencilere rehberlik yapmalarini saglayin.
  • Yeni gelen ögrenci ve isçilere rehberlik yapacak kisiler belirleyin.
  • Çevredeki memur, isçi veya isverenleri davet ederek is hayatinda karakterin öneminden bahsettirin.
  • Sporla ilgilenen ögrenci ve ögretmenlerin sporla ilgili ahlâkî ilkeler gelistirmelerini tesvik edin.
  • Muhitinizde karakter egitimiyle ilgili toplantilar düzenleyin.
  • Karakter egitimiyle ilgili bir logo hazirlatin.
  • Ayda iki defa ögretmen ve idarecileri biraraya getirerek ahlâkî prensipler içeren edebî veya felsefî bir metni analiz ettirin.
  • Veliler için karakter egitimiyle ilgili bir literatür listesi hazirlayin.
  • Bir kitap klübü kurarak öğrencilerin ahlâkî eserler okumalarini saglayin.

kaynak: http://www.cagdasyenal.com.tr

El reto de “ El cazo de Lorenzo”

Esta mañana, los alumnos de 1º y 3º de Educación Primaria del colegio de Portillo, hemos trabajado una vez más en  favor de conseguir nuestro reto de hacer un mundo mejor, promoviendo los Valores Prosociales.

Nos hemos ayudado de la maravillosa historia del libro “El cazo de Lorenzo”. Nuestras profes, María y Noelia nos lo han leído, lo hemos visto también en la pizarra digital y después todos lo hemos comentado. Poco a poco hemos ido identificando y desgranando nuestros “cazos”, nuestras carencias, necesidades, dificultades, también nuestras fortalezas y potencialidades. Y juntos hemos pensado en cómo podemos ayudarnos unos a los otros.

Algunos de los alumnos y alumnas más mayores han escrito sobre ello, otros han dibujado y los más pequeños han modelado en plastilina. Todo ello en un ambiente, donde la reflexión y las propuestas sobre cómo ayudar a los compañeros y a ellos mismos, eran los protagonistas.

Hacer conscientes a las niñas y niños de sus propias carencias, también de sus fortalezas. Valorar y aceptar a las personas tal y como son y, a la vez, plantearse cómo poder ayudarse unos a otros, es un  gran paso en el “Reto” de hacer un mundo donde los Valores Prosociales jueguen un papel destacado.

Link al twitter de nuestro cole:  https://twitter.com/hashtag/ProSocialValues?src=hash

“El cazo de Lorenzo”, un cuento para trabajar la empatía y el valor de la diversidad

El cazo de Lorenzo es un cuento de Isabelle Carrier, precioso, una metáfora para reflexionar sobre la diversidad y promover la empatía. Lorenzo arrastra siempre un cazo que, en muchas ocasiones, produce rechazo en los otros y; a veces, le hace la vida complicada (se le cae el cazo encima, se atasca en todas partes). Lorenzo esconde la cabeza dentro del cazo hasta que un día conoce a una señora le comienza a mostrar sus puntos fuertes y le enseña a convivir con el cazo.

En este video se ve el cuento y lo acompaña una música muy bonita, disfrutádlo:

Prosocialinių vertybių ugdymas

Panevėžio rajono švietimo centras kartu su partneriais įgyvendina „Erasmus+“ KA2 programos projektą „Prosocialinės vertybės“. Projekte aktyviausiai dalyvauja Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijos, tačiau visus Lietuvos mokytojus kviečiame registruotis projekto svetainėje http://psv.europole.org/lt, gauti naujienas ir skatinti prosocialinį mokinių elgesį.

Kadangi Lietuvoje sąvokos „prosocialinis elgesys“ (anglų k. prosocial behavior) ir „prosocialinės vertybės“ (anglų k. prosocial values) nėra plačiai vartojamos, būtent nuo jų paaiškinimo ir pradėkime. „Prosocialinis elgesys – tai toks elgesys, kuris mus daro gerais žmonėmis“, „tai veiksmai, skirti tam, kad atneštų naudą ar suteiktų pagalbą kitam žmogui“ – tokios tarptautinio projekto partnerių mintys. O kokios vertybės svarbios geram žmogui? Pagalba, empatija, altruizmas – tai tik trys iš daugybės prosocialinių vertybių, tačiau šiandien jas norime aptarti plačiau. Kalbant su mokiniais, matyt, vertėtų išsiaiškinti visas sąvokas. Pagalba – tai žmogaus veiksmai aukojant savo energiją, laiką ar pinigus, tyrimai atskleidžia, kad tai, kiek mes padedame kitiems, lemia genetiniai ir socialiniai faktoriai. Tačiau psichologai teigia, kad prosocialinės vertybės yra formuojamos stebint tėvų elgesį. Jei tėvai sako, kad reikia padėti kitiems, bet to neparodo savo pavyzdžiu, efektyvumo nesulaukia. Tik matydami natūralią tėvų pagalbą kitiems, vaikai tampa empatiški. O kas gi yra empatija? Projekto partnerių teigimu, empatiją geriausiai apibūdina frazė „to be in your shoes“ (liet. būti kito batuose), pasitelkdami lietuvių frazeologiją vaikams galėtumėme paaiškinti, kad empatija – „buvimas kito kailyje“ arba gebėjimas įsijauti į kito žmogaus būseną. Empatijos pamatas yra savivoka, kai išmokstame atverti savo jausmus, pradedame ir patys juos pažinti. Tačiau ne visada jausmai išsakomi žodžiais, todėl svarbu išmokti skaityti neverbalinius ženklus (mimiką, gestus). Empatija siejasi su altruizmu, Robertos Berns teigimu, „altruizmas – tai nuoširdumas, dėmesingumas, dosnumas“. Minėjome, kad prosocialinis elgesys priklauso nuo šeimos ir socialinės aplinkos, tačiau kartais tokį elgesį gali lemti konkrečios situacijos.

Mokytojai negali kontroliuoti visų situacijų, kuriose atsiduria mokiniai, tačiau jie gali sukurti aplinką, kuriose bus ugdomos prosocialinės vertybės. Viena iš projekto veiklų – tai skaitmeninių žaidimų, skatinančių prosocialinių vertybių ugdymą, testavimas. Šiuo metu Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijose yra testuojami visų partnerių  pasiūlyti žaidimai, atrinkę tinkamiausius ir sėkmingai pritaikę juos ugdymo procese, pasiūlysime išbandyti ir kitoms Lietuvos mokykloms. Galbūt kyla klausimas, kodėl prosocialines vertybes siekiama ugdyti per žaidimus? L.Vygotskis teigė, kad žaidimas – tai įsivaizduojama situacija, kurią reguliuoja socialinės taisyklės. Žaisdamas vaikas priima tam tikrus socialinius vaidmenis: mamos, tėvo, brolio, sesers, vėliau gydytojo, mokytojo, policininko ir pan.  Projekto metu testuojamų rimtų (angl. serious games) žaidimų tikslinė grupė 5–15 metų vaikai. Mažiesiems skirti žaidimai apie beglobius šuniukus moko, kaip suteikti pagalbą benamiams gyvūnams, vyresniesiems žaidėjams tenka spręsti pabėgėlių ar Gazos ruože atsidūrusių žmonių problemas. Pagalba, empatija, altruizmas – amžinosios vertybės, tačiau ugdydami šias vertybes XXI amžiuje turime rasti  mokiniams priimtinus būdus. Manome, kad skaitmeniniai žaidimai, skatinantys mokinius spręsti globalias problemas yra mokiniams priimtini, tačiau šalia visada turi būti sumanūs mokytojai, šiuo žaidimus gebantys tinkamai pritaikyti pamokose, organizuoti diskusijas, padėti mokiniams rasti sprendimą, kaip tinkamai pasielgti įvairiose situacijose.

Projekto „Prosocialinės vertybės“ (angl. „ProSocial values“, Nr. 2017 1 IT02 KA201 036860) partneriai: Europole (Italija), USAK MEM (Turkija), PRSČ (Lietuva), JCYL (Ispanija), Trakijos universitetas (Bulgarija).

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja