Erasmus+ KA2 projekto „Prosocialinės vertybės“ mokymai Turkijoje

Vasario 24 d. – kovo 2 d. Panevėžio rajono švietimo centro direktorės, „Erasmus+“ projekto „Prosocialinės vertybės“ koordinatorės Jurgitos Vaitiekūnienės vadovaujama Lietuvos delegacija dalyvavo projekto mokymuose, kurie vyko Turkijoje, Ušake. Lietuvos delegacijos atstovai – Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Inga Žilinskienė, Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininkė Laura Šinkūnienė, Velžio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Asta Klydžienė. Apie Turkijoje vykusius mokymus kalbamės su Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininke Laura Šinkūniene.

Visą savaitę praleidote „Erasmus+“ projekto „Prosocialinės vertybės“ mokymuose. Ar sunku buvo adaptuotis ir mokytis tarptautinėje komandoje?

Dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose – iššūkis, tačiau projekto koordinatoriai ir lektoriai sukūrė puikią emocinę atmosferą. Mokymus pradėjome smagiu  „Ledlaužiu“ ir kitais įtraukiančiais metodais, kurie atpalaidavo ir leido geriau pažinti vieniems kitus. Žaismingi metodai tirpdė drovumą, kultūrų skirtumus, kalbos barjerą.

Mokymus vedė įvairių šalių lektoriai. Kurios šalies pasiūlyta prosocialinių vertybių ugdymo metodika sudomino labiausiai?

Įsiminė Šiaurės Makedonijos lektorių Marinos Tanasoskos ir Darko Taleski praktiniai mokymai „Kaip klasėje kūrybiškai išspręsti konfliktą?“. Mišriose grupėse kartu su Marina Tanasoska analizavome kūrybinius konfliktų sprendimo būdus, stengėmės rasti prosocialinėmis vertybėmis grįstas išeitis iš keblių realių gyvenimiškų situacijų. Menų mokytojas Darko Taleski pristatė mokinių kūrybinius projektus, atliktus „Stop Motion“ programa, kuri iš nuotraukų sumontuoja filmuką. Projektuose gvildenamos jautrios temos: žmonių grobimas, besaikis vartotojiškumas ir k. t. Lektorius dalijosi patirtimi, kaip įtraukti mokinius bei tinkamai organizuoti projektinę veiklą. Jis ypač akcentavo komandinio darbo bei rūpinimosi šalia esančiu svarbą, džiaugėsi, kad projektiniai darbai, grįsti prosocialinių vertybių ugdymu, padėjo suvienyti skirtingų socialinių patirčių turinčius mokinius.

Kokią metodiką vesdami mokymus taikė projektą „Prosocialinės vertybės“ koordinuojančios Italijos atstovai?

Projekto „Prosocialinės vertybės“ koordinatorė Elena Milli bei pradinių klasių anglų kalbos mokytoja Silvia Bianchetto pristatė mokymosi su robotukais metodus, skatinančius prosocialinį elgesį. Lektorės teigė, kad robotai – tai tik smagūs įrankiai, padedantys kurti žaidybinę atmosferą. Mokytojai dirbdami su robotais ypatingą dėmesį turi skirti komandos formavimui, grupiniam darbui, įsipareigojimų, susitarimų laikymuisi bei atsakingumo ugdymui. Praktinės veiklos metu naudodami išmaniuosius robotus DOC bei MIND DESIGNER išbandėme įvairius grupinio darbo metodus. Džiugu, kad projekto veiklas Lietuvoje koordinuojantis Panevėžio rajono švietimo centras robotuką MIND DESIGNER padovanojo ir Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijai, todėl grįžę į Lietuvą galėsime kartu su gimnazijos mokytojais ir mokiniais išbandyti Italijos pasiūlytą prosocialinių vertybių ugdymo metodiką.

Lietuvos komandos atstovai ne tik mokėsi, bet ir mokė. Ką įdomaus projekto partneriams pasiūlė lietuviai?

Projekte dalyvaujanti Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Inga Žilinskienė organizavo veiklą „Mokymasis apie prosocialumą“. Išbandėme metodą „Pasaulio kavinė“, kuris padėjo į pateiktą probleminę situaciją pažvelgti iš skirtingų kultūrinių pozicijų, remiantis įvairiomis patirtimis ir rasti  bendrą sprendimą. Pagrindinis Ingos Žilinskienės organizuotos veiklos tikslas – pasidalinti patirtimi, kaip žaidžiant ugdyti įvairaus amžiaus mokinių prosocialines vertybes.

Tarptautiniuose projektuose svarbus dėmesys skiriamas įtraukiančiam mokymuisi. Kokias mąstymą skatinančias ir kūrybiškumą ugdančias veiklas išbandėte?

Paskutinę mokymų Ušake dieną dirbdami mišriose grupėse kūrėme naujas prosocialinių vertybių ugdymu grįstas veiklas, kurias grįžę į mokyklas įtrauksime į ugdymo procesą.

Kuo svarbūs tarptautiniai „Erasmus+“ projektai Europos mokytojams?

„Erasmus+“ projektai tirpdo skirtingų valstybių sienas bei suteikia galimybę PAŽINTI, ATRASTI, DALINTIS, TOBULĖTI.

Dėkojame Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininkei Laurai Šinkūnienei už pokalbį.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja

Projektas „Prosocialinės vertybės“ („ProSocial values“: http://psv.europole.org/lt/) finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą

Projekto „Prosocialinės vertybės“ pristatymas Klaipėdoje vykusioje projektų idėjų mugėje

 

 

Panevėžio rajono švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė, Panevėžio r. Velžio gimnazijos mokytoja Asta Klydžienė ir Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijos mokytoja Laura Šinkūnienė Klaipėdoje vykusioje idėjų mugėje pristatė projektą „Prosocialinės vertybės“. Didžiausiais dėmesys buvo skirtas praktinėms veikloms, ugdančioms prosocialines vertybes: bendradarbiavimą, altruizmą, empatiją. Mokytoja Asta dalijosi patirtimi, kaip ugdant šias vertybes integruoti istoriją ir kitus mokomuosius dalykus. Mokytojų susidomėjimo sulaukė idėja, kaip lengvai pamokoje pasigaminti knygelę.

Prosocialinė savaitė Panevėžio r. Velžio gimnazijoje. Dėkingumo ir geranoriškumo dienos idėjos

Dovanojame dovanas, kurios nekainuoja: šypsena, apkabinimas, palaikymas, išklausymas, komplimentas

Asta Klydžienė, Dalia Kukenienė, Rima Stongvilienė, Jolanta Andriuškevičienė, Reda Raštutienė, Aušra Kumer, Daiva Nakrošienė, Sandra Petrovienė, Jonas Marcinkevičius, Elena Bartkienė, Aurimas Puodžiūnas, Jonas Lėpa, Rita Storastienė, Jurgita Kuprinskienė, Danutė Rudzevičienė pamokose kūrė palaikymu, dėkingumu ir geranoriškumu grįstą atmosferą.

Mokytoja Rima 6−8 klasių mokiniams vedė anglų kalbos pamokas „How are you?“, o mokytoja Jurgita ketvirtokams  − pamoką „I wish you“.

Mokytojos Jolantos vadovaujami antrokai kūrė QR kodus draugui, mokytojos Redos vadovaujami ketvirtokai rašė dėkingumo laiškus tėveliams, o mokytojos Elenos trečiokai kūrė laiškus-atvirukus tėveliams.  Mokytojos Aušros vadovaujami trečiokai, mokytojos Daivos bei mokytojo Jono pirmokai bei mokytojos Danutės ketvirtokai rašė linkėjimus klasės draugui. Mokytojo Jono antrokai iš antrinių žaliavų kūrė vazonėlius „Aš šypsausi, kai tu šypsaisi…“

Mokytojos Dalios pamokoje septintokai sprendė vertybių šaradas, mokytoja Sandra aštuntokams vedė klasės valandėlę „Draugystė“. Mokytojas Aurimas šeštokams organizavo klasės valandėlę „Ko reikia norint būti draugišku“, o mokytoja Rita penktokus pakvietė į komplimentų ratą.

Etikos mokytoja pamokoje „Kaip šiandien jautiesi? “mokinius pradžiugino parodydama filmuką „Išvirkščias pasaulis“.  „Išvirkščias pasaulis“ – tai nuotaikinga animacinė komedija apie vienuolikmetę mergaitę Railę, kurios galvoje nuolat knibžda penki emocijų žmogeliukai: džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė ir pasišlykštėjimas.

Plačiau apie filmuką: https://www.vaikams.lt/filmai/isvirkscias-pasaulis.html.

 „Baltojoje nišoje“ bibliotekininkės organizavo parodą „Prosocialinės vertybės − kas tai?“ bei neformaliojo vaikų švietimo būrelio „Jaunučių paletė“ tapybos darbų parodą „Kokia nuotaika gyvena mano namuose…“.

Gimnazistus nudžiugino ir Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ vaikučiai, papildę „Emocijų sieną“ savo šypsenėlėmis.

Smagu, kad šios dienos pabaigoje Velžio gimnazistai šiltai apkabino ne tik savo darugus, bet ir mokytojus.

Prosocialinė savaitė Panevėžio r. Velžio gimnazijoje. Bendradarbiavimo diena

Idėjos pamokoms, kuriose ugdomas bendradarbiavimas

(visose pamokose organizuojamas grupinis darbas)

Mokytojos Vaida Šiaučiūnė, Asta Klydžienė, Rima Stongvilienė, Reda Raštutienė, Aušra Kumer, Beata Viederienė, Dalia Zdanavičiūtė, Daiva Nakrošienė, Jonas Marcinkevičius, Elena Bartkienė, Jolanta Andriuškevičienė, Jonas Lėpa, Dalia Vizbarienė, Danutė Rudzevičienė pamokose akcentavo bendradarbiavimo,  gebėjimo dirbti komandoje svarbą bei organizavo grupinį darbą.

Puikų bendradarbiavimo pavyzdį parodė istorijos mokytoja Asta bei anglų kalbos mokytojos Rima ir Vaida, kurios vedė atvirą integruotą istorijos ir anglų kalbos pamoką „Istorijos herojai“. Pamokoje mokiniai žaidė žaidimą apie istorijos herojus: http://historysheroes.e2bn.org/whatisahero. Bendradarbiaudami ir naudodamiesi interneto svetainėje esančiais šablonais, mokiniai susikūrė knygeles apie herojus.

Knygelių kūrimo šablonus rasite čia: https://crayolateachers.ca/art-worksheets.

Netradicinę bendradarbiavimo veiklą trečiokams pasiūlė mokytojos Reda ir Aušra: jos savo klasių mokinius padalijo į dvi grupes ir sudarė mišrias trečiokų ir ketvirtokų klases. Mokiniai atlikdami užduotis turėjo galimybę bendradarbiauti ne tik su savo klasės, bet ir paralelinės klasės mokiniais.

Mokytojai bendradarbiavo trečiokams sudarydami sąlygas skaityti pasakas pirmokams, o vaikai bendradarbiavo mokydamiesi atskleisti pasakos prasmę.

Aštuntokė bendradarbiaudama su mokytoja Asta vedė pamoką  bendraklasiams, mokytojos Rimos vadovaujami septintokai anglų kalbos pamokoje „Give a helping hand!“, mokėsi vieni kitiems ištiesti pagalbos ranką.

Mokytojo Jono mokiniai bendradarbiavo dalyvaudami edukacinėje išvykoje ,,Duona mūsų buityje ir papročiuose“, o mokytojos Jolantos antrokai rašė laiškus mokiniams, besimokantiems Panevėžio Rožyno progimnazijoje.

Mokytojos Dalios vadovaujami penktokai bendradarbiavo pamokoje, kurios tema − „Daiktavardžių sodai“, o mokytojos Danutės ketvirtokai skaitydami ir aptardami savo kūrybos pasakas.

Po pamokų visi Bendradarbiavimo dienos dalyviai turėjo galimybę Velžio gimnazijos Baltojoje nišoje pasigėrėti bibliotekininkės Dalios ir mokytojos Beatos bei šeštokų kūrybinių darbų „Mano herojus“ paroda.

Prosocialinė savaitė Panevėžio r. Velžio gimnazijoje. Altruizmo diena

Mokytojai Asta Klydžienė, Dalia Kukenienė, Reda Raštutienė, Aušra Kumer, Dalia Kukenienė, Dalia Nakrošienė, Arūnas Ambraška, Jonas Marcinkevičius, Elena Bartkienė, Jolanta Andriuškevičienė, Jonas Lėpa, Rita Storastienė, Danutė Rudzevičienė, psichologas Tomas Plesnevičius, Velžio gimnazijos mokinių parlamento nariai bei skautai organizavo netradicines altruizmą ugdančias veiklas, gamino gultukus bei aukojo maistą globojamiems gyvūnams.

Mokytojas Arūnas Ambraška su septintokais kalbėjosi tema „Kaip aš suprantu pasiaukojimą?“, o klasės vadovė Dalia šeštokams organizavo „Vertybių aukcioną“.

Per ilgąsias pertraukas vyresni gimnazistai mokė jaunesniuosius, kaip pagaminti namelį katėms, mokytojos Redos vadovaujami ketvirtokai gamino lesalą-pyragą žiemojantiems paukšteliams, mokytoja Aušra kartu su trečiokais gamino žaislus-švelniukus gyvūnėliams.

Mokytojo Jono vadovaujami antrokai Velžio bibliotekoje gamino knygų skirtukus senyvo amžiaus skaitytojams.

Psichologo Tomo vadovaujami mokinių parlamento nariai organizavo Pyragų pertrauką, o gimnazijos skautai gamino lauktuves ir žaislus gyvūnams.

Ypatingas mokinių dėmesys buvo skirtas gyvūnų globos namų augintiniams bei gimnazijoje gyvenančiai triušei Belai: buvo gaminami nameliai ir žaislai gyvūnams,  vyko akcija „Viskas mūsų triušiukei  Belai“, pirmokai ir antrokai svečiavosi pas Belą ir vaišino ją morkytėmis.

Altruizmo diena buvo svarbi ir tuo, kad gimnazistai sulaukė svečių – vaikučių iš Velžio lopšelio-darželio „Šypsenėlė“, kurie stebėjo vyresniųjų draugų altruistinę veiklą, piešė ir spalvino gyvūnėlių namelius.

 

Prosocialinė savaitė Panevėžio r. Velžio gimnazijoje. Empatijos diena „Įlipk į kito klumpes“

Idėjos pamokai

Jolanta Andriuškevičienė, Reda Raštutienė, Aušra Kumer, Daiva Nakrošienė, Angelė Paulauskienė, Jonas Marcinkevičius, Elena Bartkienė, Asta Klydžienė, Vaida Vaitkevičienė, Jonas Lėpa, Dalia Vizbarienė, Danutė Rudzevičienė, Lina Žostautaitė, Lina Janušauskienė, anot lietuvių liaudies išminties, mokė pasijusti „kito kailyje“.

Mokytoja Jolanta, susiedama empatijos dieną su prieš tai buvusia emocijų diena, pradėjo pamoką klausimu „Kaip atpažinti draugo emociją?“, vėliau antrokai liejo akvarelę „Mano draugo nuotaika“ bei žaidė žaidimą „Emocijos ir bendravimas“.

Mokytoja Reda Raštutienė dailės ir technologijų pamokoje pakvietė mokinius gaminti įvairių emocijų veidukus 3D formatu, šie darbai buvo itin kūrybiški ir yra eksponuojami eksponuojami Panevėžio rajono švietimo centre.

Mokytojos Aušros organizuotos veiklos „Mano nuotaika šiandien“, mokytojos Daivos Nakrošienės pamoka „Kaip atpažinti emocijas“ padėjo pradinukams įtvirtinti pirmos dienos temą, o penktokus mokytoja Angelė Paulauskinė, pakviesdama atpažinti draugo ir mokytojo emocijas ir nupiešti veidukus ant popierinių lėkštučių, pakvietė „įšokti į kito klumpes“.

Mokytojas Jonas norėdamas sukuri teigiamą atmosferą ir paskatinti mokinius pajusti  komandos dvasią, organizavo linksmąsias estafetes „Sveikas būsi tik tada, jei sportuosi visada“.

Mokytoja Elena išmokė mokinius žaisti žaidimą „Atspėk, koks aš?“ ir paskatino geriau pažinti savo klasės draugus.

Mokytoja Asta Klydžienė vieną iš išradingiausių ir geriausiai istoriją mokančių mokinių pakvietė pabūti „mokytojo kailyje“ ir savo klasės draugams pravesti 10 min. istorijos pamoką „Renesansas“.

Mokytojos Vaidos vadovaujamo neformaliojo vaikų švietimo būrelio „Jaunučių paletė“  jaunieji dailininkai tapė darbus „Kokia nuotaika gyvena mano namuose“.

Mokytojo Jono pirmokų nupiešti emocijų veidukai, mokytojos Dalios penktokų papasakotos jausmų istorijos, mokytojos Danutės ketvirtokų dailės ir technologijų pamokoje „Mano nuotaika“ sukurti darbai, mokytojos Linos septintose klasėse inicijuotas euristinis pokalbis bei mokinių patirtimi paremto pasakojimo sukūrimas – tai puikios iniciatyvos, paskatinusios Velžio gimnazijos mokinius ne tik pamatyti, kaip atrodo jų klasės draugai, bet ir kartu išgyventi jų istorijas, užmegzti gilesnius ir patikimesnius bendravimo ir bendradarbiavimo santykius.

Penktų ir aštuntų klasių mokiniams ypatingą įspūdį paliko mokytojos Linos parodytas ir kartu su mokiniais aptartas filmukas „Empatija“  bei linksma dainelė, anglų kalba paaiškinanti empatijos sąvoką. Šios veiklos ne tik suteikė žinių, integravo kelis mokomuosius dalykus, bet ir suteikė gilesnį supratimą apie empatiją.

Empatijos diena Velžio gimnazijoje įkvėpė mokytojus ir mokinius suprasti, kaip jaučiasi, kokias emocijas išgyvena šalia esantis žmogus, visiems mokiniams suteikė galimybę pasijusti „kito kailyje“, o kai kuriems net „įšokti į mokytojos klumpes“. O svarbiausia – mokiniams tai patiko!

 „Empathy“: https://www.youtube.com/watch?v=5ZF9DWBqNQU

„Empathy for Students“: https://www.youtube.com/watch?v=H9A-Hpwp3lU

Prosocialinė savaitė Panevėžio r. Velžio gimnazijoje. Emocijų diena

Pamokų idėjos

Mokytojos Asta Klydžienė, Dalia Kukenienė, Reda Raštutienė, Irma Mitigailaitė, Angelė Paulauskienė, Aušra Kumer, Daiva Nakrošienėnė, Arūnas Ambraška, Elena Bartkienė, Vaida Vaitkevičienė,  Dalia Kukenienė, Jolanta Andriuškevičienė, Jonas Lėpa, Asta Gailiušienė, Danutė Rudzevičienė pakvietė savo mokinius į įdomias, emociniam ugdymui skirtas veiklas.

Pirmadienio rytas prasidėjo klausimu: „Kaip jautiesi?“. Mokiniai  galerijoje „Baltoji niša“ sukūrė emocijų sieną. Labiausiai pradžiugino tai, kad dauguma mokinių į mokyklą atėjo linksmai nusiteikę.

Mokytoja Asta ir mokytoja Jolanta mokinius, naudojantis programėle „Classroomscreen“ (www.classroomscreen.com), kvietė įsivertinti savo emocijas. Mokytoja Reda pasaulio pažinimo pamokoje mokinius pakvietė pažaisti žaidimą „Emocijos ir bendravimas“, padedantį ugdytis prosocialines vertybes. Mokytojos Elenos vadovaujami trečiokai piešė savo nuotaiką, o mokytoja Irma kartu su savo mokiniais diskutavo, kokiomis spalvomis galima nupiešti emocijas ir piešė piešinius „Emocijos spalva“. Mokytoja Aušra trečiokus mokė sukurti draugišką šaržą, mokytoja Dalia su septintokais kalbėjosi tema „Kokia nuotaika pradedu savaitę?“, o mokytoja Daiva mažuosius pirmokėlius mokė ne tik skaityti, bet ir aptarti besikeičiančias emocijas.

Mokytoja Asta šeštoje klasėje organizavo „Vertybių aukcioną“. Mokytojas Arūnas pakvietė septintokus atsakyti į klausimą „Kokias emocijas man sukėlė Egipto piramidės?“. Mokytojo Jono vadovaujami antrokai dalyvavo klasės karaokė dainų popietėje „Šypsenėlė šildys mus visus“.

Mokytojo Jono pirmokai įsivertino savo nuotaiką lentoje priklijuodami nuotaikingus veidelius, o mokytojos Danutės vadovaujami ketvirtokai dalyvavo diskusijoje „Kaip elgtis, kad visiems klasėje būtų gera?“.

Panevėžio rajono švietimo centro direktorė, „Erasmus+“ KA2 programos projekto „Prosocialinės vertybės“ koordinatorė Jurgita Vaitiekūnienė į Velžio gimnaziją pakvietė neuroedukacijos studijos lektorę Rėdą Grigaitienę, kuri kartu su mokytojomis Angele ir Dalia dviem penktokų klasėms vedė neuroedukacijos užsiėmimus.

Visoje gimnazijoje tą dieną dominavo teigiamos emocijos – pažinimo džiaugsmas ir laimė bendradarbiaujant su klasės draugais pasiekus puikių mokymosi rezultatų.

Prosocialinė savaitė Smilgių gimnazijoje

Kaip susirasti naujų draugų? Kaip pasiūlyti savo pagalbą? Ar lengva pajusti empatiją? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Smilgių gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Aušros Krikščiūnienės, mokytojų Jolantos Liesienės, Inos Markevičienės, Bangos Šaltmerienės, Linos Janauskienės, Dijanos Mazaliauskienės, Reginos Kavoliūnienės, Kastantino Vasiliausko, socialinės pedagogės Ligitos Lamauskienės vadovaujami Smilgių gimnazijos mokiniai.

Prosocialinių vertybių neįmanoma ugdyti tol, kol vaikai nesugeba atpažinti emocijų, todėl pradinio ugdymo etape itin svarbu išmokyti vaikus atpažinti savo emocijas. Siekdami šio tikslo Smilgių gimnazijos mokiniai labai patraukliai ir žaismingai matavosi emocijas naudodamiesi nuotaikų barometru, žaidė sportinius žaidimus „Lankų žaismas‘‘, „Akių kontaktas‘‘, „Kelionė tuneliu‘‘, „Kelionė per vandenyną‘‘, „Kamuolio kelionė draugystės ratu“, skirtus atpažinti ir įvardyti emocijas.

Kitas žingsnis, artinantis prie prosocialinių vertybių ugdymo, – bendravimo žaidimai ir pasitikėjimo ar nepasitikėjimo sukeliamų jausmų aptarimas, nes tik mokėdami bendrauti vaikai išmoksta bendradarbiauti, suteikti pagalbą kitiems. Svarbu tai, kad mokytojai vaikų vertybes ugdytų ne tuščiais žodžiais, o puikiais bendradarbiavimo pavyzdžiais. Toks pavyzdys, kuriuo labai džiaugiasi projekto „Prosocialinės vertybės“ veiklas koordinuojantys Švietimo centro atstovai, – Naujamiesčio ir Smilgių gimnazijų mokytojų bendradarbiavimas.

Prosocialinės savaitės metu Smilgių gimnazijoje daug dėmesio buvo skirta empatijos ugdymui. Tačiau būti empatiškam, t. y. išmokti pajusti tai, ką jaučia kiti, keleto pamokų tikra nepakanka, tai ilgas kelias, vedantis link altruizmo. Tikimės, kad šiuo keliu ir pasuks Smilgių gimnazijos mokytojų komanda, dalyvaujanti „Erasmus+“ projekte „Prosocialinės vertybės“.

Prosocialinių vertybių savaitė Panevėžio r. Velžio lopšelyje-darželyje. III d.

„Meškučių“ grupės veikla (1–2 metų vaikai)

Vaikai ryto rato metu sveikinasi, susipažįsta  su ,,Kimochi“ personažais. Vėliau jie apžiūrinėja ,,Kimochi“ emocijų pagalvėles, aptaria su mokytoja, kada užplūsta vienokios ar kitokios emocijos, bando jas pavaizduoti. Jie žaidžia vaidmenų žaidimą, skirtą empatijai ugdyti:  skambant lopšinei tyliai ir atsargiai  supa lėlytę. Kita veikla – ,,Mes laimingi“ – tai grupinis darbas, kai kartu tapoma emocija, o vėliau visi džiaugiasi rezultatu. Vaikams patinka klausantis atpalaiduojančios  klasikinės melodijos piešti pirštais.

 

Prosocialinių vertybių savaitė Panevėžio r. Velžio lopšelyje-darželyje. II d.

„Drugelių“ grupės veikla (3–5 metų vaikai)

Žaidimas  „Jausmų veidrodis“

Žaisdami žaidimą  „Jausmų veidrodis“ vaikai stebuklingoje „Jausmų dėžutėje“ rado veidrodėlį ir pažiūrėjęs į jį kiekvienas įvardijo savo nuotaiką, papasakojo, ką jaučia, kokius jausmus išgyvena. Dauguma šypsojosi, matė save geros nuotaikos. Paklausus kodėl taip jaučiasi, atsakė, kad norėjo po savaitgalio greičiau ateiti  į darželį, nes pasiilgo draugų. Vaikų nuotaika atsispindėjo pieštuose veideliuose.

Įdomiausias buvo trejų metų Beatos atsakymas, žiūrėdama į veidrodėlį ji pasakė: „Esu geros nuotaikos ir šypsausi, nes pasiilgau Dovydo, o širdutėje liūdna, nes naktį susirgo sesė ir išvežė į ligoninę. Todėl nupiešiau du veidelius. Vienas  linksmas, kitas  liūdnas.“

Vėliau vaikai linksmai nusiteikę prausė žaislus, valė dulkes, jautėsi darbinė nuotaika.

„Pelėdžiukų“ grupės veikla (6 metų vaikai)

„Aš ypatingas“ – kiekvienas vaikas piešdamas, o paskui papasakodamas atskleidė,  kuo jis yra ypatingas: vaikai pasakojo, kūno ypatumai, kokius žmones myli, kokie daiktai, žaislai jiems yra  patys mieliausi, įvardijo savo kūno ypatumus. Nustebo, kad vieni nuo kitų labai skiriasi.

Veikla – ,,Judėjimas – atsipalaidavimas – savijauta“. Vaikai žaisdami tyrinėjo, kaip aktyvus judėjimas ir atsipalaidavimas veikia jų nuotaiką.

Veikla ,,Pasisveikink su kaimynu“. Vaikų akyse žėrėjo džiaugsmo kibirkštėles, patys kvietė nespėjusius prisijungti, pajuto bendrystę.

„Skruzdėliukų“ grupės veikla (4–5 metų vaikai)

Tikslas – atpažinti ir įvardinti pagrindines emocijas, pasakyti gražius žodžius šalia sėdinčiam  draugui, veido mimika ir gestais parodyti emocijas.

Vaikai vaidina emocijas. Suvaidinti emocijas šio amžiaus vaikams dar sunku. Nežino, kaip vaidinti nuobodžiaujantį, išsigandusį, pavargusį.  Lengviau pavyksta suvaidinti pagrindines emocijas: liūdesį ir pyktį.

Ryto rate vaikai siųsdami kamuolį vaikai sveikinosi ir sakė gražius žodžius šalia sėdinčiam draugui. Vaikai pagyrė draugų daiktus: „graži tavo suknelė, sijonas, gumutės“. Ateityje, ugdomosiose veiklose plėsime vaikų žodyną žodžiais: švelnus, mielas, nuoširdus, draugiškas, mokysime pastebėti ne tik gražius daiktus, bet ir draugišką bei nuoširdų elgesį.

Skambant Mocarto muzikai vaikai piešė, kokią emociją jaučia. Džiaugėsi draugu, piešė linksmą ir liūdną veiduką.

Vaikai žaidė žaidimą „Jenga“ – tai žaidimas, reikalaujantis kantrybės, tikslumo ir  susikaupimo. Žaidžiant keliems vaikams lengva išlaukti, kol kitas trauks kaladėlę. Sunku susikaupti ir stengtis nejudėti, kol kitas vaikas traukia kaladėlę.

Prosocialinių vertybių savaitė Panevėžio r. Velžio lopšelyje-darželyje. I dalis

Emocijų savaitė „Nykštukų“ grupėje (2–3 metų vaikai)

Veikla prie šviesos stalo

Tikslas – skatinti vaikų kūrybiškumą, susikaupimą, lavinti smulkiąją motoriką bei padėti patirti teigiamų emocijų.

Ryte tamsoje vaikai  laisvai dėliojo įvairias popierines figūras,  vėliau kūrė žiemos peizažą: snaiges, ledą, Kalėdų senelio namuką ir pan.. Vaikams veikla tamsoje buvo neįprasta, todėl jie buvo susidomėję bei susikaupę, draugiškai dalijosi popierinėmis figūromis su draugais. Veikla tamsoje vaikus nuramino, net ir aktyvūs vaikai buvo susikaupę.

 

„Bitučių“ grupės veikla (4–5 metų vaikai)

Tikslas – siekti geresnės emocinės savijautos ir mokyti kurti draugišką aplinką.

Uždaviniai: kurti aplinką, kurioje vaikai pasitikėtų vieni kitais, skatinti ugdytinius savo emocijas išreikšti per menines, kūrybines veiklas, ugdyti bendrąsias vertybes: pagarbą sau ir kitiems, atsakingumą, geranoriškumą, pagalbą.

Vaikai atliko užduotėles: pristatė personažus, juos apibūdino, vaizdu įvardino jausmą ,,piktas“, personažai keliavo kairėn, dešinėn, aukštyn, žemyn, pasakė eilėraščius ,,Kiškį piškį beuodegį” ir ,,Susitiko du ežiukai“. ,,Vikšrelis“ pasiūlė atlikti užduotėles: piešti smėlyje pirštukais emocijas, naudojantis robotuku ,,Bitutė“ surasti ,,Kimochio“ personažus, piešti emocijas ant kubų, ant rankytės trafareto pirštukų piešti veidukus, o ant delniuko savo draugą. Veikla pavyko, vaikai viską atliko puikiai.

Kaip nugalėti baimę?

Prosocialinių vertybių savaitė: Susitikimų diena Naujamiesčio gimnazijoje

Ketvirtokų mokytoja Alma Briedienė ir bibliotekininkė Laura Šinkūnienė vedė užsiėmimą Naujamiesčio ir  Smilgių gimnazijų ketvirtokams. Pamokos tikslas – atpažinti, įvardyti ir mokytis nugalėti baimę. Smėlyje paslėpta nuotrauka, simbolizuojanti baimę, ketvirtokams dar kartą priminė, kad baimė dažniausiai būna slepiama giliai savyje. Užsiėmimo metu naudodamiesi baimometru ketvirtokai mokėsi apibūdinti ir pamatuoti savo baimę. Atsakinėdami į „Kahoot“ klausimus, jie turėjo įvardyti, kur ir kaip žmogus jaučia baimę savo kūne, ką reikia daryti išsigandus, kaip galima padėti draugui nugalėti baimę, kiek kiekvienam iš mūsų kainuoja baimė ir kt… Baimometras buvo parengtas naudojant internetinį įrankį „Kahoot“. Šis įrankis leido mokiniams iš skirtingų mokyklų be įtampos susipažinti, drauge atvirai pasikalbėti apie savo baimę bei suprasti, kaip ją įveikti.

Antroje užsiėmimo dalyje ketvirtokai, naudodamiesi robotukais „Mind Designer“ mokėsi nugalėti baimę. Jie komandose gavo penkias skirtingas užduotis: išspręsti kryžiažodį, sudėlioti į logišką teiginį pabirusias mintis, surinkti šūkį, atpažinti ir įvardyti baimės pavyzdžius, iš eilės sudėti baimės nugalėjimo žingsnius. Užrašytus algoritmus patikrino išmanusis robotukas, įveikdamas lentelėje pateiktas teisingų atsakymų sekas.

Dirbdami mokiniai nuolat dalijosi patirtimi.  Jie šauniai bendradarbiavo ne tik įveikdami „Kahoot“ iššūkius ir rinkdami iš lentelių teisingus atsakymus, bet ir programuodami robotuką. Visoms grupėms buvo pasiūlytos tokios sąlygos: užduotį turi atlikti bendradarbiaudami visi komandos nariai, o atsakymą užrašyti iš kitos mokyklos atvykęs svečias. Tai buvo puikus komandos formavimo pavyzdys.

Po užsiėmimo, aptardami ir vertindami vykusias veiklas, mokiniai pasiūlė giliau išanalizuoti ir kitus, jiems svarbius jausmus bei emocijas. Juk tik jas atpažindami ir mokėdami valdyti galėsime pasijusti laimingesni patys, o gal laimingesniais padarysime ir šalia esančius …

Šios veiklos tęstinumas galėtų būti tolimesnis Naujamiesčio ir Smilgių gimnazijų mokinių bendradarbiavimas pasitelkiant įvairius interneto įrankius, išmaniuosius robotus „Mind Designer“.

Draugystės ratas

Prosocialinių vertybių savaitė: Susitikimų diena Naujamiesčio gimnazijoje

Visi pradinių klasių mokiniai iš Naujamiesčio bei Smilgių gimnazijų Susitikimų dieną aptarė bei pagrindinę „Prosocialinių vertybių“ pamokos mintį pristatė draugystės rate. Švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė gimnazijos bibliotekai padovanojo kalną knygų, mokančių atpažinti savo emocijas bei pastebėti esantį šalia.

Draugystės apyrankės

Prosocialinių vertybių savaitė: Susitikimų diena Naujamiesčio gimnazijoje

Mokytojos Rimos Sankaitienės vadovaujami mokiniai kūrė įvairiaspalves draugystės apyrankes. Vėliau jiems buvo skirta užduotis atskleidžiant spalvų reikšmę padovanoti apyrankę draugui ir pasakyti, kaip jautiesi dovanodamas. Mokytoja Rima pradėjo pirmoji: „Dovanoju tau šią apyrankę, kuri supinta iš miško spalvų, pievų žalumos, dangaus žydrumo ir mano meilės mokinimas. Įvardyk savo emociją, kaip tu jautiesi gavęs mano dovaną?“.

Mokiniai stovi  ratu ir pagal šį pavyzdį vienas kitam dovanoja draugystės apyrankes.

Šios veiklos metu mokytoja gali diagnozuoti, kaip mokiniai moka įvardyti savo jausmus, kadangi dominuoja atsakymas „jaučiuosi gerai“, numatomas veiklos tęstinumas – turtinti mokinių žodyną akcentuojant, kokios yra žmonių emocijos. Čia tiktų įvairių tekstų, atskleidžiančių veikėjų išgyvenamas emocijas, analizė. Svarbi ir refleksija palyginant, kaip jaučiuosi dovanodamas ir ką jaučiu dovanodamas, kaip jaučiasi draugas gavęs dovaną… Tai užduotys, ugdančios empatiją.

Tęstinė veikla – empatijos šalia esantiems ugdymas. Trečiokai gamins ir dovanos dovanėles Naujamiesčio slaugos ligoninės seneliams, keliaus į Naujamiesčio lopšelį-darželį „Bitutė“ sekti pasakų mažiesiems savo draugams.

Kaip bendradarbiaujant pasitikėti vienas kitu

    Prosocialinių vertybių savaitė: Susitikimų diena Naujamiesčio gimnazijoje

Prosocialinės savaitės metu Naujamiesčio gimnazijos antrokai bendradarbiaudami mokėsi pasitikėti vienas kitu.  Vadovaujami mokytojo Sigito Žaludos mokiniai sėjo ropę. Kad ropė užaugtų, buvo būtina  bendradarbiauti. Pagrindinę mintį mokytojas kartu su mokine pristatė pasitelkdami dramos metodus, pagrindinė jų pamokos mintis – „Jeigu pasitiki vienas kitu – lengviau bendrauti ir bendradarbiauti“.

Puikus mokytojo Sigito Žaludos pristatytas bendradarbiavimo metodas – grupės mokinių gimnastikos lanko kėlimas ir nuleidimas visiems laikant jį tik vienu pirštu. Kad ši užduotis būtų atlikta sklandžiai, būtinas įsiklausymas ir grupės narių pajautimas, tokiu atveju lankas tolygiai pakeliamas ir nuleidžiamas žemyn, tai atskleidžia bendradarbiavimo įgūdžius.

Tęstinė veikla – empatijos vyresniajai kartai ugdymas. Antrokai rašys laiškus seneliams.

Pykčio valdymo strategijos

Prosocialinių vertybių savaitė: Susitikimų diena Naujamiesčio gimnazijoje

Prosocialinės savaitės metu Naujamiesčio gimnazijos pirmokai mokėsi atpažinti ir suvaldyti pyktį. Vaikai labai lengvai atpažino pyktį, žinojo, kokius pojūčius kūne jis sukelia, kaip atrodo pikto žmogaus veidas. Mokytoja Asta Žaludienė pirmokų grupelėms pateikė keletą pyktį sukeliančių situacijų pavyzdžių, o pirmokai pasirinko labiausiai tinkančią pykčio valdymo strategiją. Programuodami robotuką „Mind designer“ pirmokai vienas kitam pristatė geriausius pykčio valdymo būdus, kuriuos išbandė ir praktiškai. Trypti arba šokinėti ant abiejų kojų tol, kol pyktis atslūgs, ne visada tinka, nes sukeldamas stiprų garsą gali trukdyti aplinkiniams. Tuomet praverčia tyliosios pykčio valdymo strategijos: užplūdus pykčio bangai reikia ilgai stovėti ant vienos kojos –  kuo ilgiau stovi, tuo ramesnis pasidarai; stovint ant abiejų kojų bent penkis kartus pasistiebiant įkvėpti ir nusileidžiant iškvėpti. Kilus pykčiui, vaikai siūlė apkabinti mylimą žaisliuką ir jam pasiguosti, pasiklausyti mėgstamos muzikos ir kt.

Pirmokai jau žino, kad svarbiausia – pykstant neskriausti nei savęs, nei šalia esančių. Tad visiems Susitikimų dienos dalyviams paskleidė svarbią žinią: „Reikia suvaldyti savo pyktį, kad galėtume gyventi šalia kitų“.

Tęstinė šios temos veikla galėtų būti pamoka apie prosocialinę vertybę – empatiją.

 

Literatūra apie vertybinį ugdymą

Daugelis šiuo metu Lietuvos mokyklose  dirbančių mokytojų priklauso vyresniajai kartai ir studijavo tuo laikotarpiu, kai apie mokinių vertybinį  ugdymą buvo kalbama labai mažai. Todėl kyla natūralus savivaldžio mokymosi poreikis.  Velžio gimnazijos bibliotekininkė Dalia Kukenienė parengė vertybiniam mokinių ugdymui skirtos literatūros parodą.  Ypatingo susidomėjimo sulaukė Pam Schiller ir Tamera Bryant „Vertybių knyga“, kurioje pateikiama daug individualios ir grupinės veiklos pavyzdžių, ugdančių vaikų dvasines vertybes. Knygoje aptariama net šešiolika vertybių.

Exibition of literature about values at Velzys Gymnasium.

15 Ways to Raise a Child with Great Values: https://www.ahaparenting.com/parenting-tools/character/values

„Draugystė padvigubina džiaugsmą ir perpus sumažina sielvartą“

Lapkričio 29-oji – Draugo diena. Velžio gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojos Elenos Bartkienės,  šią dieną praleido itin išradingai. Kai geras draugas šalia, puikių emocijų tikrai netrūksta, nes, anot Francio Bacon, „draugystė padvigubina džiaugsmą ir perpus sumažina sielvartą“.

Žymių pasaulio kūrėjų mintys apie draugus ir draugystę: https://mokovas.wordpress.com/2017/11/28/tarptautine-draugo-diena/

Enjoy friendship quotes collection:  https://www.azquotes.com/search_results.html?query=friendship

Friends Day at Panevezys District Velzys Gymnasium

„Socialinio suflerio“ programa empatijos ugdymui

Jau aštunti metai Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksta vienas iš didžiausių Lietuvos švietimo bendruomenės renginių – nacionalinė švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2018“. Čia vyksta diskusijos, pristatomos inovacijos, dalijamasi pedagogine patirtimi. Šį kartą parodoje ieškojome prosocialinių vertybių pavyzdžių. Mus sudomino praktinis užsiėmimas „Socialinis sufleris“, todėl nusprendėme išbandyti šios programos metodiką.

„Socialinio suflerio“ programa pagrįsta „Design Thinking“ (lietuviškai kartais verčiama kaip Mąstymo modeliavimas) metodika. Ši metodika skatina daryti pokyčius savo aplinkoje, o „Socialinio suflerio“ programa ugdo empatiją bei gebėjimą atrasti bendrus sprendimus diskutuojant.

Programos pristatymo metu buvo kalbama apie bendruomenių subūrimo būdus, atskleista, kad žmones į bendruomenes telkia bendra teritorija, emociniai ryšiai ir bendri interesai. Vėliau atlikome ir praktines užduotis, padedančias rasti bendrų interesų ir ugdančias empatiją. Išsikėlėme problemą: kodėl sunku atsikelti rytais? Užsiėmimo metu susipažinome su šalia sėdinčiu žmogumi ir per 8 minutes (po 4 min. kiekvienam) kalbėdami apie mums svarbius dalykus radome daug panašumų. Vėliau dar kartą kalbėjome apie ryto rutiną su įvairiomis detalėmis, o klausydamiesi turėjome suprasti, ką pašnekovas daro anksti atsikėlęs, kaip jaučiasi, ko norėtų, kas jį erzina. Vėliau užrašėme po tris įžvalgas apie pašnekovo ryto poreikius bei pojūčius, apibrėžėme problemą ir iš jos sugalvojome galimybę.  Pašnekovo problemai spręsti sugalvojome penkis visiškai skirtingus sprendimus ir juos nupiešėme (anot lektoriaus, kuo daugiau sprendimų, tuo geriau, nes kūrybiškumas atsiveria ties dešimtąja idėja). Savo idėjomis dalijomės su pašnekovais, pabandėme suprasti, kurios idėjos jį labiausiai jaudina. Vėliau iš LEGO kaladėlių statėme šios idėjos prototipą (tai gali būti modelis, proceso diagrama ar santykių žemėlapis). Taip sukūrėme savo pirmąjį sprendimą. Tai buvo puiki empatijos ugdymo pamokėlė.

Plačiau apie „Socialinio suflerio“ programą skaitykite http://www.socialinis-sufleris.lt/programos/.

Projekto „Prosocialinės vertybės“ partnerių susitikimas Turkijoje

Lapkričio 5–9 d. Švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė dalyvavo trečiame tarptautinio projekto „Prosocialinės vertybės“, kuris vyko Turkijos mieste Usak, partnerių susitikime. Vyko diskusijos apie Prosocalinės savaitės organizavimą, tarptautinius mokytojų mokymus. Džiaugiamės, kad Prosocialinės savaitės 2018 m. lapkričio 26 d.– gruodžio 7 d. vyks Velžio, Smilgių ir Naujamiesčio gimnazijose bei Velžio lopšelyje-darželyje. Šios savaitės metu bus organizuojamos emocijų, altruizmo, gerumo, dėkingumo dienos, vedamos integruotos pamokos, robotukai „Mind Designer“ padės mokinimas įveikti Pykčio valdymo labirintą.

Du aktyviausius mokytojus pakviesime dalyvauti tarptautiniuose mokymuose, kurie vyks 2019 m. vasario 26 d. – kovo 1 d. Turkijoje. Mokymuose dalyvaus 24 mokytojai iš 6 šalių.
Tikimės, kad prososialinės vertybės – pagalba, empatija, altruizmas, bendradarbiavimas – padės sukurti ugdymuisi palankią aplinką.

Vilniaus „Laisvės gimnazijos“ Kino klubo filmukas „Raktas“

Kaip suprasti ir priimti kitą žmogų? Rakto reikia ieškoti savo širdyje. Tai I-ų klasių gimnazistų ir Kino klubo bendras projektas, skirtas tarptautinei tolerancijos dienai. Filmo idėja, scenarijus: Aurelija Komar, Jurgita Radzevičiūtė, Marius Janulevičius.

Robotukų MIND DESIGNER pristatymas Velžio lopšelyje-darželyje

Lapkričio 13 d. projekto „Prosocialinės vertybės“ darbo grupės nariai lankėsi Velžio lopšelyje darželyje. Projekto savanorė, Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininkė Laura Šinkūnienė administracijai, ikimokyklinio ugdymo mokytojoms ir vaikams pristatė MIND DESIGNER robotukus. Pristatymo metu vaikus labiausiai sudomino robotukų gebėjimas piešti, kalbėti, atlikti užprogramuotas komandas. Mokytojams ypač patiko tai, kad robotukus galima valdyti ir planšetėmis. Beje, mažieji, nustebindami suaugusiuosius, pristatymo metu puikiai pritaikė anglų kalbos žinias. Šį kartą buvo pristatytos tik techninės galimybės, nes kiekvienas vaikas stengėsi kuo greičiau pasakyti atsakymą. Ateityje tokių pristatymų metu stengsimės ugdyti labai svarbią prosocialinę vertybę – bendradarbiavimą, mokysime vaikus priimti bendrus sprendimus.

   

 

 

Kaip ugdyti prosocialines vertybes?

Panevėžio rajono švietimo centre spalio 17 d. vyko projekto „Prosocialinės vertybės“ sklaidos renginiai. Projekto koordinatorė Jurgita Vaitiekūnienė projekto veiklas pristatė Panevėžio rajono ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojams ugdymui. Ji akcentavo prosocialinių vertybių ugdymo svarbą XXI amžiuje. Vėliau Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininkė Laura Šinkūnienė pademonstravo projekto metu CLEMENTONI padovanotų robotukų MIND DESIGNER galimybes.

Tą pačią dieną Švietimo centre vyko kvalifikacijos tobulinimo renginys „Kaip ugdyti prosocialines vertybes“, kurį vedė projekto ekspertė Iglika Angelova (Bulgarija). Renginyje dalyvavo Bulgarijos ir Lietuvos ugdymo įstaigų atstovai. Kai kuriems mokytojams sąvoka „prosocialinės“ buvo neaiški, todėl lektorė renginį ir pradėjo nuo prosocialinio elgesio pavyzdžių analizės. Ji atskleidė ir savo požiūrį į lyderystę: „Lyderis – tai tas žmogus, kuris eina paskui savo grupę, panašiai kaip laivo kapitonas, kuris palieka laivą paskutinis“. Iš pradžių lektorės užduotis klausytojams buvo nelengva atlikti, bet vėliau, išklausę teorinę dalį, visi atkakliai pasinėrė į praktinę veiklą. Bene labiausiai renginio dalyviams patiko bendradarbiavimo bokšto statymas.

Bendradarbiavimo bokšto statymo instrukcija

6 grupėms reikės: 1 pakelio spageti makaronų, 2 dėžučių plastilino.

Kiekviena grupė panaudodama minėtas medžiagas turi pastatyti kuo aukštesnį bokštą. Bokštas turi būti toks tvirtas, kad jis išlaikytų mobilųjį telefoną. Ši užduotis tiks komandos bendradarbiavimui stiprinti.

 

 

 

 

 

 

Projekto ekspertės Renatos Jankevičienės nuotraukos ir informacija

Bendradarbiavimo erdvės gamtoje

Panevėžio rajono lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ spalio 16 d. vyko konferencija „Mes – gamtos vaikai 2018“. Renginyje dalyvavo ir Bulgarijos ugdymo įstaigų vadovai, šios delegacijos atvykimą į Lietuvą inicijavo projekto „Prosocialinės vertybės“ ekspertė Iglika Angelova. Svečius sužavėjo mažųjų gebėjimas vykdyti konferencijos registraciją, pristatyti pranešimus ir bendradarbiauti grupėse. Kol vaikai kartu su auklėtojomis bandė patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes, svečiai apsilankė lopšelio-darželio teritorijoje sukurtose edukacinėse erdvėse.

Nuostabiame Nevėžio vingyje bei pušų paunksmėje įsikūręs „Smalsutis“ – viena gražiausių Panevėžio rajono ugdymo įstaigų. Gal todėl, kad direktorės Dainos Murauskinės vadovaujamo lopšelio-darželio teritorija puikiai pritaikyta vaikų ugdymui, o grupėms vadovauja labai kūrybiškos ir išradingos auklėtojos, patekti į šį darželį tikrai nelengva.

Svečiai iš Bulgarijos žavėjosi lopšelio darželio teritorijoje įkurtomis vaikų bendradarbiavimui skirtomis erdvėmis, kuriose mažieji KURIA, ILSISI, AUGINA, GALVOJA. Anot projekto „Prosocialinės vertybės“ ekspertės Iglikos Angelovos, lauko erdvės – tai puiki vieta vaikų prosocialinių vertybių ugdymui.

 

Renatos Jankevičienės nuotraukos

Robotukai MIND DESIGNER bendradarbiavimo ugdymui

Panevėžio rajono švietimo centro  direktoriaus pavaduotoja, „Erasmus+“ projekto „Prosocialinės vertybės“ ekspertė Renata Jankevičienė kalbasi su Naujamiesčio gimnazijos bibliotekininke Laura Šinkūniene.

Mokslo metų pradžioje Švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė įteikė jūsų gimnazijai projekto „Prosocialinės vertybės“ dovanas – MIND DESIGNER robotukus (https://www.youtube.com/watch?v=Y-8buMuMcBE). Kaip juos sekasi integruoti į ugdymo procesą?

Spalio 1 d. gimnazijos bibliotekoje vyko integruota anglų k. ir matematikos pamoka 3 klasės mokiniams „Let‘s count School items!“. Pamoką organizavo anglų k. mokytoja E.Čepulienė ir 3 kl. mokytoja R.Sankaitienė. Pamokoje buvo naudojami išmanieji robotukai MIND DESIGNER. Gavę užduotis trečiokai, bendradarbiaudami grupelėse, turėjo parašyti tinkamą algoritmą iki nurodyto daikto. Visi pritarė, kad smagiausia dalis – programuoti robotukus! O jei ir suklydai, nieko tokio! – kartu klaidas taisyti visada drąsiau, o ir taisymo būdų – galybė!

Žinome, kad bendradarbiaujate su Naujamiesčio lopšeliu-darželiu „Bitutė“. Galbūt planuojate robotukus pristatyti ir darželio mažiesiems?

Spalio 8 d. gimnazijos robotukai MIND DESIGNER jau svečiavosi Naujamiesčio lopšelyje-darželyje „Bitutė“. Priešmokyklinukams vyko anglų kalbos pamokėlė „Fun numbers by MIND DESIGNER“. Reikėjo ne tik kantrai klausytis, ko išmanusis draugas prašo anglų kalba, bet pasitariant bei pagelbstint vienas kitam, surasti tinkamą skaičių kelią.

Ar šią veiklą organizavote viena?

Ne, dirbome kartu su anglų k. mokytoja E.Čepuliene bei auklėtoja V.Magyliene. Tai buvo labai įdomi ir linksma pamoka. Na, o su vaikais sutarėme susitikti Naujamiesčio gimnazijos skaitykloje ir pratęsti pažintį su robotukais.

Kokia prosocialinė vertybė labiausiai ugdoma integruojant MIND DESIGNER robotukus į ugdymo procesą?

Didžiausia vertybė – vaikų bendradarbiavimas, problemų sprendimas kartu.

Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį ir už tai, kad robotukai jau peržengė Naujamiesčio gimnazijos teritoriją ir buvo pristatyti ne tik Naujamiesčio lopšelyje-darželyje „Bitutė“, bet ir Švietimo centre vykusiame mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui pasitarime. Po šio susitikimo robotukais jau susidomėjo Velžio lopšelis- darželis ir Velžio gimnazija, o jūs maloniai sutikote juos pristatyti šioms bendruomenėms. Kartu su projekto koordinatore Jurgita Vaitekūniene džiaugiamės, kad MIND DESIGNER robotukai  paskatino ne tik vaikų, bet ir mokytojų bendradarbiavimą. Tai ir yra tikroji projekto „Prosocialinės vertybės“ pridėtinė vertė.

Lauros Šinkūnienės nuotraukos

PYKTIS MAIŠELYJE arba socialinio emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochis“

Maždaug nuo 2009 metų Lietuvoje pradėta intensyviai kalbėti apie socialinį emocinį ugdymą, ugdymo įstaigose imtos diegti įvairios programos. Daugiausiai mokinių yra ugdoma pagal šias programas: „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Paauglystės kryžkelės“ ir „Olweus“. Tačiau išradingi ir kūrybiški mokytojai savo darbe taiko ir įvairių kitų programų elementus. Šį kartą noriu pristatyti Panevėžio rajono Velžio lopšelio-darželio, kuriame, remiantis bandomuoju projektu, jau daugiau nei trejus metus vaikai ugdomi pagal socialinio emocinio intelekto ugdymo programos „Kimochis“ metodiką.

Žvilgsnis į programą „Kimochis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos metodininkės Daivos Ignatavičienės akimis. Žodis „kimochis“ kilęs iš japonų kalbos  ir reiškia jausmą. Ugdymo programa „Kimochis“ skirta emocinio intelekto ir vaiko charakterio ugdymui, pozityvaus elgesio skatinimui bei bendradarbiavimo įgūdžių lavinimui. Kimochiai – skirtingus charakterius turintys žaislai: Vikšrelis, Debesėlis, Katė, Balandė Meilė, Lipšniakojė, visi jie turi „jausmiukus“– mažas pagalvėles, ant kurių vienoje pusėje užrašyti jausmai, o kitoje pusėje nupieštas veidelis, atspindintis tą jausmą. Programos metodinių priemonių komplekte yra ir knygelės apie jausmus. Mylimiausias vaikų žaislas yra debesėlis, nes jis turi du skirtingus veidelius. Jei nuotaika keičiasi, vaikai į kimochių kišenėles gali įdėti kitus „jausmiukus“ (piktą, linksmą, liūdną ar draugišką), jiems labai patinka ieškoti „jausmiukų“. Dirbdama su kimochiais įprastai organizuoju 10–15 min. smagias, įtraukiančias ir inovatyvias veiklas, padedančias įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas. Kadangi jau keletą metų Velžio lošelyje-darželyje įgyvendinu socialinio emocinio intelekto ugdymo programą „Kimochis“, pastebėjau jos vertę: vaikai sėkmingai sprendžia socialines ir emocines problemas, tampa geranoriškais ir kuria tvirtus santykius, priima sprendimus ir sprendžia keblias situacijas. Žinoma, vaikai gyvena realiame pasaulyje, todėl išgyvena ir įvairias emocijas, bet mokomės, kaip jas suvaldyti, pavyzdžiui, pyktį mes uždarome maišelyje!

 

Žvilgsnis svečio akimis. Paskambinusi į Panevėžio rajono Velžio lopšelį-darželį ir paprašiusi suteikti galimybę giliau susipažinti su socialinio emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochis“ ir stebėti veiklą grupėje išgirdau atsakymą, kad atvykti galiu jau tą pačią savaitę (neslėpsiu, jog nustebau). Po poros dienų jau pravėriau naujuosius Velžio lopšelio-darželio teritorijos vartus (ilgai lauktus ir pagaliau sulauktus!). Žingsniuodama link pastato ir žvelgdama į ant grindinio plytelių besišypsančius, grėsmingai įžūlius, linksmus, sutrikusius ar ironiškus geltonus emocijų veidelius supratau, jog emocinis ugdymas šiame darželyje prasideda vos pravėrus vartus.  Tuo metu lopšelyje-darželyje buvo ir kitų svečių, tačiau direktorė Lilija  Miežinienė ir direktorės pavaduotoja Reda Revotė kaip visada pasitiko besišypsodamos. Pravėrus vaikų grupės „Bitutės“ duris ir pasisvečiavus apie pusvalandį pasidarė aišku, kodėl mokytojos iš karto sutiko priimti ir joms nereikėjo ypatingo pasirengimo. Spragsėdama fotoaparatu lyg ir pasislėpiau po žurnalistės kauke, bet iš tiesų atidžiu, daugiau kaip dvidešimties metų darbo su vaikais stažą turinčio žmogaus žvilgsniu stebėjau tai, kas vyksta. O vyko nuostabūs dalykai!!! Mokytoja Daivos Ignatavičienė ir vaikai jautėsi lyg žuvys vandenyje,  jų visiškai netrikdė svetimas žmogus, jie nuoširdžiai kalbėjosi apie savo emocijas, nepasigirdo kikenimo, kai berniukas, kurio tėtis įsidarbino kitame mieste, pasakė „man liūdna, nes tėtis nepasiima iš darželio“, ar tada, kai mergaitė ištarė „esu sunerimusi, nes dėdė išvyko į užsienį“. Nuoširdūs vaikiški draugų apkabinimai ir pagalba tam, kuriam dėl raidos sutrikimų pačiam dar sunkiai sekasi įvardyti savo emocijas, sukūrė ypatingą aurą. Vėliau mylimiausias vaikų kimochis Debesėlis keliavo iš rankų į rankas, ir tai, kaip meiliai prie savęs vaikai glaudė žaisliuką, puikiausiai parodė, kad programa gyva ne lopšelio-darželio dokumentuose, o mažose vaikų širdutėse. Tai tik dalis mano emocijų, kurias išgyvenau Velžio lopšelyje-darželyje, straipsnyje neaprašyta visa socialinio emocinio intelekto ugdymo programos „Kimochis“ įgyvendinimo metodika, tačiau susidomėjusiems ją ateityje puikiai galėtų pristatyti programos įgyvendinimą darželyje pradėjusi, bet šiuo metu savo mažylį auginanti Renata Lukoševičienė, jos veiklą tęsianti Reda Revotė, sumaniai kolektyvui vadovaujanti Lilija Miežinienė, o mokytojos Daivos Ignatavičienės auksinė patirtis, kaip iš programos pasirinkti tai, kas „geriausiai veikia“ tikrai būtų naudinga ne tik ikimokyklinio, bet ir pradinio ugdymo mokytojams.

Tuo pačiu emocijų veidelių keliu išeidama iš teritorijos prisiminiau ir kitus vizitus į šį darželį, atmintyje iškilo ir buvusios ilgametės darželio direktorės Palmos Butkuvienės šypsena. Užverdama darželio vartus pagalvojau: „Ugdymo įstaigos darbuotojai, kurie be specialių pasirengimų į realias veiklas sutinka priimti svečius, ir parodo aukštą savo emocinį intelektą (EI)“. Matyt, tai viso kolektyvo ne vienerių metų darbo rezultatas.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja

Daugiau apie socialinį emocinį ugdymą:

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Socialinis-emocinis-ugdymas.-Kas-tai-Kuo-gali-mums-pad%C4%97ti-2009-gruodis.pdf

Apie emocinį intelektą skaitykite Daniel Goleman knygoje „Emocinis intelektas. Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ

Anotation in English

This article is about the social emocional program “Kimochis” ir Panevezys district Velzys kindergarten. The “Kimochis” elementary program is a universal, school-based, social emotional Learning (SEL) curriculum designed to give children the knowledge, skills and attitudes they need to recognize and manage their emotions, demonstrate caring and concern for others, establish positive relationships, make responsible decisions, and handle challenging situations constructively.

More about program: http://www.kimochis.com/learn/elementary-program

More about Emotional and Social Intelligence:

Video “Crucial Competence: Emotional and Social Intelligence in Leadership” https://www.youtube.com/watch?time_continue=71&v=GQhbFkB-oLc

Books. Daniel Goleman “Emotional Intelligence” Daniel Goleman (1995, Bantam Books), The New York Times Best Seller; “Working with Emotional Intelligence” (1998, Bantam Books); Goleman’s most recent best-seller is Focus: The Hidden Driver of Excellence (Harper, 2013).

More about Daniel Goleman http://www.danielgoleman.info

 

 

 

Kaip atpažinti emocijas?

  

Panevėžio rajono švietimo centras įgyvendinamas „Erasmus+“ projektus „Prosocialinės vertybės“ („Prosocial values“) ir „MOV-UP“ (http://movup-project.eu), skatina ugdymo įstaigas daugiau dėmesio skirti emociniam ir vertybiniam ugdymui.

Ypač svarbu išmokti atpažinti emocijas, vėliau išmokti jas apibūdinti, o pats sudėtingiausias etapas, ne visada įveikiamas net suaugusiems žmonėms, – valdyti emocijas bet pajusti empatiją. Pasiremdamas Naujamiesčio lopšelio-darželio „Bitutė“ patirtimi ugdymo procese panaudoti emocijų lėles Švietimo centras pristatė šias lėles klasių vadovų metodiniame būrelyje. Džiugina tai, kad jau tą pačią dieną emocijų lėlės iš Švietimo centro iškeliavo į Velžio gimnaziją. Velžio gimnazijos mokytoja Jolanta Andriuškevičienė kūrybiškai panaudojo emocijų lėles pradiniame ugdyme, o Asta Klydžienė istorijos ir pilietinio ugdymo pamokose. Emocijų lėlės tinka ir mokinio emocinei būsenai įvardyti, ir skaitomos knygos personažų savijautai atskleisti, ir kuriamos istorijos nuotaikai iliustruoti. Kiekvienas mokytojas tikrai ras daugybę galimybių, kaip ne tik suteikti pamokoms vaizdingumo, bet ir ugdyti mokinių emocinį intelektą. Susidomėjusius emocijų lėlėmis kviečiame apsilankyti VŠĮ „Psichologinio konsultavimo grupės“ tinklalapyje http://pkg.lt/priemone.

Na o tiems, kam neįdomu žaisti su lėlėmis, siūlome dar du emocijų kūrimo receptus.

Receptas informacinių technologijų gerbėjams. Išbandykite Ugdymo plėtotės centro įgyvendinto projekto  metu sukurtą žaidimą „Emocijos ir bendravimas“ http://sauga-sveikata5-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/emocijos_ir_bendravimas/,scenario.16,position.0.

Receptas gamtos gerbėjams. Jums reikės: 30 minučių pasivaikščiojimui lauke; gerų draugų būrio; mažo krepšelio gamtos gėrybėms (spalvingiems medžių lapams, uogoms, gilėms, kaštonams ir kt.). Iš šalnos įvairiomis spalvomis nuspalvintų lapų ir kitų gamtos gėrybių susikurkite savo emocijų veidelį. Tikimės, kad pasivaikščiojimas su draugais įkvėps jus sukurti džiaugsmingus veidelius, tačiau būtinai pažiūrėkite ir į draugo sukurtą veidelį, pasistenkite suprasti, kokias emocijas išgyvena jis, juk empatija – tiesiausias kelias į draugystę.

 

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja

Prosocialinių vertybių ugdymas

Panevėžio rajono švietimo centras kartu su partneriais įgyvendina „Erasmus+“ KA2 programos projektą „Prosocialinės vertybės“. Projekte aktyviausiai dalyvauja Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijos, tačiau visus Lietuvos mokytojus kviečiame registruotis projekto svetainėje http://psv.europole.org/lt, gauti naujienas ir skatinti prosocialinį mokinių elgesį.

Kadangi Lietuvoje sąvokos „prosocialinis elgesys“ (anglų k. prosocial behavior) ir „prosocialinės vertybės“ (anglų k. prosocial values) nėra plačiai vartojamos, būtent nuo jų paaiškinimo ir pradėkime. „Prosocialinis elgesys – tai toks elgesys, kuris mus daro gerais žmonėmis“, „tai veiksmai, skirti tam, kad atneštų naudą ar suteiktų pagalbą kitam žmogui“ – tokios tarptautinio projekto partnerių mintys. O kokios vertybės svarbios geram žmogui? Pagalba, empatija, altruizmas – tai tik trys iš daugybės prosocialinių vertybių, tačiau šiandien jas norime aptarti plačiau. Kalbant su mokiniais, matyt, vertėtų išsiaiškinti visas sąvokas. Pagalba – tai žmogaus veiksmai aukojant savo energiją, laiką ar pinigus, tyrimai atskleidžia, kad tai, kiek mes padedame kitiems, lemia genetiniai ir socialiniai faktoriai. Tačiau psichologai teigia, kad prosocialinės vertybės yra formuojamos stebint tėvų elgesį. Jei tėvai sako, kad reikia padėti kitiems, bet to neparodo savo pavyzdžiu, efektyvumo nesulaukia. Tik matydami natūralią tėvų pagalbą kitiems, vaikai tampa empatiški. O kas gi yra empatija? Projekto partnerių teigimu, empatiją geriausiai apibūdina frazė „to be in your shoes“ (liet. būti kito batuose), pasitelkdami lietuvių frazeologiją vaikams galėtumėme paaiškinti, kad empatija – „buvimas kito kailyje“ arba gebėjimas įsijauti į kito žmogaus būseną. Empatijos pamatas yra savivoka, kai išmokstame atverti savo jausmus, pradedame ir patys juos pažinti. Tačiau ne visada jausmai išsakomi žodžiais, todėl svarbu išmokti skaityti neverbalinius ženklus (mimiką, gestus). Empatija siejasi su altruizmu, Robertos Berns teigimu, „altruizmas – tai nuoširdumas, dėmesingumas, dosnumas“. Minėjome, kad prosocialinis elgesys priklauso nuo šeimos ir socialinės aplinkos, tačiau kartais tokį elgesį gali lemti konkrečios situacijos.

Mokytojai negali kontroliuoti visų situacijų, kuriose atsiduria mokiniai, tačiau jie gali sukurti aplinką, kuriose bus ugdomos prosocialinės vertybės. Viena iš projekto veiklų – tai skaitmeninių žaidimų, skatinančių prosocialinių vertybių ugdymą, testavimas. Šiuo metu Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijose yra testuojami visų partnerių  pasiūlyti žaidimai, atrinkę tinkamiausius ir sėkmingai pritaikę juos ugdymo procese, pasiūlysime išbandyti ir kitoms Lietuvos mokykloms. Galbūt kyla klausimas, kodėl prosocialines vertybes siekiama ugdyti per žaidimus? L.Vygotskis teigė, kad žaidimas – tai įsivaizduojama situacija, kurią reguliuoja socialinės taisyklės. Žaisdamas vaikas priima tam tikrus socialinius vaidmenis: mamos, tėvo, brolio, sesers, vėliau gydytojo, mokytojo, policininko ir pan.  Projekto metu testuojamų rimtų (angl. serious games) žaidimų tikslinė grupė 5–15 metų vaikai. Mažiesiems skirti žaidimai apie beglobius šuniukus moko, kaip suteikti pagalbą benamiams gyvūnams, vyresniesiems žaidėjams tenka spręsti pabėgėlių ar Gazos ruože atsidūrusių žmonių problemas. Pagalba, empatija, altruizmas – amžinosios vertybės, tačiau ugdydami šias vertybes XXI amžiuje turime rasti  mokiniams priimtinus būdus. Manome, kad skaitmeniniai žaidimai, skatinantys mokinius spręsti globalias problemas yra mokiniams priimtini, tačiau šalia visada turi būti sumanūs mokytojai, šiuo žaidimus gebantys tinkamai pritaikyti pamokose, organizuoti diskusijas, padėti mokiniams rasti sprendimą, kaip tinkamai pasielgti įvairiose situacijose.

Projekto „Prosocialinės vertybės“ (angl. „ProSocial values“, Nr. 2017 1 IT02 KA201 036860) partneriai: Europole (Italija), USAK MEM (Turkija), PRSČ (Lietuva), JCYL (Ispanija), Trakijos universitetas (Bulgarija).

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja

Pokalbis apie vertybes kasdien ir ugdant

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau vyksta diskusijos apie visuomenę ištikusią vertybių krizę ir su tuo susijusius skaudžius padarinius. Patyčios, paauglių nusikalstamumas, narkotikai ir alkoholis – temos, kuriomis šiemet ypač aktyviai diskutuojama tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje. Politikai, psichologai, visuomenės veikėjai siūlo savus sprendimus, o rugsėjis tampa iššūkiu pedagogams, kuriems reikia priimti mokinius ir juos ugdyti visapusiškai.
Apie vertybes, apie asmeninio tobulėjimo galimybes savo įžvalgomis sutiko pasidalinti teologijos mokslų daktarė, baigusi Popiežiškojo Laterano universiteto Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto filialą Vašingtone ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro koordinatorė dvasiniam ugdymui Vilma Šliužaitė.

Vertybių krizė – tema, kuria pastaruoju metu diskutuojama labai aktyviai. Kaip manote, kas dėl to kaltas?
Mano manymu, viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių vertybių krizę yra įsigalėjęs materialistinis požiūris į žmogų, gyvenimą, o kalbant apie švietimą – į ugdymą. Visų pirma, kas tai yra krizė? Vertybių krizę apibūdinčiau kaip tokią situaciją, tokią susidariusią padėtį, į kurią patekęs žmogus nepajėgus išsiskleisti, eiti žmogiškosios pilnatvės link, siekti tikslų, vedančių į žmogiškąją laimę. Materializmas persmelkė visas mūsų gyvenimo sritis, įstūmė žmogų į iliuzijos pasaulį, privertė jį patikėti, kad, be materialaus pasaulio, daugiau nieko nėra, kad žemiška laimė yra vienintelis žmogaus tikslas, nes Dievas tėra tik žmogaus fantazijų vaisius. Tai įstūmė žmogų į nesibaigiantį klaidžiojimų, nusivylimų, beprasmybės ratą. Žmogus nori būti laimingas, bet negeba teisingai pasirinkti…
Iš tiesų šiandieniam žmogui labai svarbūs vartojimo įgūdžiai, materialinės vertybės, yra net sukurtas lietuviškas naujadaras „daiktizmas“. Kaip atrasti vietą dvasinėms vertybėms?
Pirmiausia reikėtų suvokti, kad žmogus nėra vien kūniška būtybė, bet – neatsiejama kūno ir dvasinės sielos vienovė. Ta vienybė yra tokia glaudi, jog žmogų galime vadinti žmogumi tik todėl, kad jis turi „įkūnytą“ dvasinę sielą (priešingu atveju, žmogus būtų toks kaip angelas) ir „sudvasintą“ kūną (priešingu atveju, žmogus virstų gyvuliu). Tik žmogus yra asmuo, apdovanotas protu ir laisva valia, todėl tik žmogus geba protauti, apsispręsti, laisvai rinktis, kurti, apmąstyti savo veiksmus, atsakingai veikti. Tik žmogus pašauktas visapusiškai atiduoti save Dievui per meilę ir tarnystę kitam žmogui. Šios charakteristikos apibūdina išskirtinę žmogaus vertę ir orumą. Man tai aiškiausias atsakymas, kad žmogus niekada negalės pasitenkinti vien materialinėmis vertybėmis. Juk gali turėti gerą statusą, daug pinigų, turtų, bet ar gali būti kas blogiau, nei neįgalumas mylėti, vilties neturėjimas, tikėjimo savimi, kitu žmogumi ar Dievu praradimas?
Tikriausiai dar daugelis, ypač jaunų žmonių, kalbant apie vertybes mano, jog tai diskusijos tema prie kavos puodelio, ilga, įtraukianti, nuobodi, o jeigu galvojant pragmatiškai? Kaip apie tai kalbėti be filosofinių išvedžiojimų?
Taip, tiesa, yra daug skirtingų aiškinimų, kas yra vertybė. Daugumas apibrėžimų yra perdėm moksliški ir filosofijos mokslų nebaigusiam žmogui sunkiai suprantami. Bet, paprastai kalbant, vertybė yra visa, kas man, kaip žmogui, yra vertinga, kas daro mano gyvenimą visavertiškesnį ir prasmingesnį, tai gėris, kuris padeda man išskleisti Dievo man duotus talentus. Paminėjote diskusiją prie kavos puodelio. Galėčiau įvardyti, kad pašnekesys su kitu žmogumi prie kavos puodelio man iš tiesų yra vertybė, nes mano gyvenimo tempas toks didelis, kad nelieka pakankamai laiko pailsėti ir nuoširdžiai bendrauti. Todėl kelios minutės pasisėdėjimo, pabendravimo prie kavos puodelio su artimu žmogumi visada yra neapsakomai brangios – tos kelios minutės nuspalvina mano dieną ryškesnėmis spalvomis, suteikia jai gilesnę prasmę. Kitas dalykas – vertybės nėra vien tik gražūs žodžiai, bet realus žmogaus gyvenimas, konkretūs jo pasirinkimai. Aš trokštu gyventi prasmingą gyvenimą, todėl nenoriu tenkintis plaukimu pasroviui. Noriu laisvai rinktis tik tai, kas yra vertinga, kas gera, gražu, dora ir teisinga. Noriu susikurti savo vertybių sistemą ir ja vadovautis, tikėdama, kad mano pasirinktas kelias veda mane į gyvenimo pilnatvę.
Jeigu nusprendžiau žengti asmeninio tobulėjimo keliu, nuo ko pradėti?
Jei noriu žengti asmeninio tobulėjimo keliu – turiu susiformuoti savo asmeninių vertybių sistemą ir pagal ją gyventi. Tačiau tai galiu padaryti tik tada, jei pirmiau atsakau į klausimą, kas yra žmogus. Lietuvių filosofas Juozas Girnius yra teisingai sakęs: „Kaip atsakysi į žmogaus klausimą, tokią ir vertybių sistemą teigsi.“ Anot šio autoriaus, jei manysi, kad žmogus yra beždžionės ainis, tai greičiausiai vertybių sistemą kursi pagal kovos už būvį principą. Kur kas kitokia vertybių sistema bus sukurta ir ja bus vadovaujamasi, jei žmogų laikysi Dievo kūriniu, sukurtu pagal paties Kūrėjo paveikslą ir panašumą. Čia kalbu apie meilės ir tarnystės artimui principą. Taigi, tol kol sau neatsakysiu, kas aš kaip žmogus esu, koks aš esu žmogus, iš kur / kur link aš einu / koks mano gyvenimo tikslas ir t.t. – negalėsiu atpažinti ir pasirinkti tikrojo gėrio, įgalinančio mano asmeninį tobulėjimą. Mano asmenybinis augimas priklauso nuo tinkamo vertybių pasirinkimo, o vertybių pažinimas / atpažinimas yra įmanomas pažinus save.

Kaip suderinti asmeninį ir profesinį tobulėjimą? Sutikite, yra daug metodikų, sistemų, lektorių – bet kas veikia geriausiai?
Profesinis tobulėjimas yra neįmanomas be asmeninio tobulėjimo. Tiek asmeninis, tiek ir profesinis tobulėjimas priklauso nuo mano gebėjimo atrasti prasmę ir tikslingumą viso to, ką aš darau, nuo suvokimo, kad viskas turi pasekmes, gebėjimo prisiimti atsakomybę už kiekvieną pasirinkimą, veiksmą. Manau, tiek asmeninis žmogaus gyvenimas, tiek profesinė jo veikla galėtų būti apibūdinama kaip žingsniavimas iš praeities į ateitį. Žmogus visada su savimi nešasi savo praeities nešulį – patirtį, kurią yra sukaupęs. Todėl, jei noriu tobulėti (bet kurioje srityje), turiu išmokti apmąstyti, įvertinti savo patirtį, įsivardyti ateities siekinius.
Ar darbo rinkai rūpi žmogus kaip asmenybė? Juk darbo skelbimuose tarp reikalavimų kandidatams nerandame „pagarbos“, „užuojautos“, „tolerancijos“ ir kt. vertybių?
Manau, kad rūpi. Šiandien ypač sunku išsilaikyti konkurencingoje darbo rinkoje. Klientas nori gauti kokybiškas, nepriekaištingas paslaugas. Todėl perspektyviai mąstantis darbdavys tikrai nesitenkina tik darbuotojo gebėjimu mechaniškai atlikti tam tikrą funkciją. Nesvarbu, apie kokią paslaugų teikimo sritį kalbėtume, darbdavys, siekiantis sukurti sėkmingą verslą, ieškos atsakingo darbuotojo, gebančio kritiškai vertinti savo darbo kokybę, atviro naujovėms, iniciatyvuvaus, siekiančio nuolat tobulėti, mokančio bendrauti, sugebančio įsiklausyti, išgirsti, suprasti ir paguosti kitą žmogų ir pan. Mąstau paprastai, tarkime, apsilankiau keliuose grožio salonuose, ir viename, ir kitame techniškai gerai man apkirpo plaukus. Pas kurį specialistą norėsiu lankytis nuolat? Manau pas tą, kuris ne tik techniškai tvarkingai apkirpo, bet ir gebėjo maloniai bendrauti. Juk, išėjusi iš grožio salono, noriu ne tik gerai atrodyti, bet ir gerai jaustis.
Vertybių ugdymas deklaruojamas daugelyje švietimo dokumentų. Tačiau kaip tai pavyksta įgyvendinti praktiškai ugdymo procese?
Tiesa, vertybinių nuostatų ugdymas deklaruojamas visuose švietimo dokumentuose. Tačiau tai tik bendro pobūdžio gairės, raginančios ugdymo įstaigų darbuotojus dirbti šia linkme. Kiekviena švietimo institucija, kaip ir kiekvienas žmogus, turi susikurti savo vertybių sistemą ir rasti tinkamą, veiksmingą būdą, priemonių, leidžiančių tiek patiems darbuotojams, tiek ir mokiniams formuotis vertybines nuostatas. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pasirinko krikščioniško ugdymo kryptį. Čia pamatinės vertybės yra tikėjimas, viltis, meilė, atsakomybė, atvirumas ir kūrybingumas. Be šių vertybių žmogus negali augti, bręsti kaip asmenybė, negali gyventi laimingo ir prasmingo gyvenimo. Ir tai nėra tik deklaruojamos vertybės. Mūsų pagrindinis siekis yra formuoti krikščionišką bendruomenę, kurią vienytų ne tik bendra veikla, bet kad ta veikla būtų paremta meilės, atjautos ir tarnystės dvasia, kad ji stiprintų žmogaus tikėjimą, viltį ir duotų jam naujų jėgų kūrybai. Bendra malda, dalijimasis savo darbo patirtimi, švenčių šventimas – visa tai vienija mus kaip bendruomenę ir leidžia realiai išgyventi vertybių svarbą.
Su kokiais sunkumais susiduriama ugdant mokinių požiūrį į vertybes?
Gal ne tiek su sunkumais susiduriame, kiek su didele atsakomybe, kuri kai kam gali pasirodyti ir per didelė įsipareigojimų našta. Vertybės yra toks dalykas, kurio negali išmokyti vien tik skaitant paskaitas. Argi patikės mokiniai, kad, tarkime, tolerancija yra vertybė, jei mokytojas pats negebės išklausyti kito, bendrauti mandagiai ir gerbti kitaip manančiojo. Ar įžiebsiu meilę, viltį, tikėjimą mokinių širdyse, jei pati negebėsiu rodyti meilės kiekvienam sutiktam žmogui, jei mano akys nespinduliuos viltimi, jei pati neturėsiu tikėjimo? Ugdant mokinių požiūrį į vertybes, svarbu būti ne tiek „pamokslaujančiu“ mokytoju, kiek vertybių liudytoju savo gyvenime. O tai yra rimtas iššūkis tam darbuotojui, kuris supranta vertybinį ugdymą tik kaip formalų darbą su mokiniais per pamokas. Mokinių vertybinis ugdymas visada prasideda nuo mokytojo paties savęs ugdymo, nuo jo gebėjimo atsigręžti ir kritišku žvilgsniu pažvelgti į paties savo gyvenimo ir darbo kokybę, nuo jo gebėjimo susidėlioti savo vertybes ir jomis vadovautis tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir profesinėje veikloje. Tai galbūt ir yra pats didžiausias sunkumas, nes taip jau yra, kad mes mieliau mokome kitus, nei mokomės patys, mieliau reikalaujame iš kitų nei iš savęs pačių.
Kaip atrasti savąsias vertybes?
Neįmanoma atsakyti į šį klausimą už kitą žmogų. Galiu dalintis savo patirtimi, bet negaliu sakyti, kad kitas žmogus turėtų gyventi tokį gyvenimą kaip mano ar vadovautis mano susikurta vertybių sistema. Jei teigiu, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, nepakartojamas, tai pripažįstu, kad ir vertybių sistema kiekvieno žmogaus yra savita, unikali. Žinoma, egzistuoja pamatinės vertybės, kurios yra universalios ir nenykstančios. Tai – tikėjimas, meilė, viltis, tiesa, gėris, laisvė, atsakomybė ir kt. Tai tokios vertybės, kurios kyla iš pačios žmogaus prigimties. O kaip atrasti savo vertybes? Tai nuolatinis darbas su savimi, kuriam reikia daug sąmoningumo, įžvalgumo, savikritiškumo, drąsos pažvelgti į savo vidų, kelti klausimus, neretai provokuojančius, verčiančius apsispręsti, prisiimti atsakomybę. Kaip jau ir minėjau, jei noriu atrasti savo vertybės, turiu išdrįsti atsigręžti į save, turiu nepaliaujamai ieškoti tiesos, trokšti save pažinti. Būtent ši nuolatinė kelionė į save padeda suprasti, kas man yra svarbiausia gyvenime.
Ar įmanoma gyventi prasmingai ir laimingai 365 dienas per metus?
Tikiu, kad žmogus gali prasmingai, laimingai gyventi, jei turi mylinčius, o ne vartotojiškus santykius su kitais žmonėmis. Norint būti laimingam, reikia išdrįsti peržengti savo egoizmą ir ryžtis savo gyvenimą dovanoti kitiems. Žmogiškosios laimės ir gyvenimo prasmės paslaptis – gebėjimas gyventi dėl kitų meilės ir tarnystės dvasia. Tie, kurie šią paslaptį įminė, tie neabejotinai visas 365 dienas per metus gyvens prasmingai ir laimingai.
Parengė Raimonda Jonuškienė

www.bernadinai.lt